Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Maisto technologija>Maisto ruošimo technologija (2)
   
   
   
-4
naudingas 0 / nenaudingas -4

Maisto ruošimo technologija (2)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas: Gebėti suprojektuoti patiekalų gamybos technologiją, gilinti maisto ruošimo technologijos pagrindų teorines žinias. Literatūros apžvalga. Žuvies klasifikavimas ir maistinė vertė. Žuvies atšildymas. Sūdytos žuvies mirkymas. Šaltieji žuvies patiekalai. Technologinė sudėtis. Produktų kulinarinis panaudojimas, patiekalų asortimento parinkimas. Garnyrų ir padažų parinkimas. Parinktų patiekalų ir jų receptūrų aprašymas. Tradicinių žaliavų pakeitimas kitomis, receptūroje leidžiamomis medžiagomis. Žaliavų ir gamybinių atliekų kiekio apskaičiavimas. Patiekalų technologinių schemų sudarymas. Patiekalų kalkuliacija. Medžiagų pokyčiai šiluminio paruošimo metu. Įrengimų panaudojimas. Technologinė gamybos schema. Išvados 29

Ištrauka

Temą apie žuvies patiekalus pasirinkau todėl, kad mane ji sudomino ir norėjau sužinoti daugiau apie žuvies patiekalų gaminimą. Norėjau pagilinti turimas žinias, kad galėčiau pritaikyti praktinėje veikloje.

Darbo tikslas: Gebėti suprojektuoti patiekalų gamybos technologiją, gilinti maisto ruošimo technologijos pagrindų teorines žinias

Darbo uždaviniai:
1. Gebėti parinkti ir analizuoti informacija maisto ruošimo technologijos kalusimu.
2. Gebėti apskaičiuoti žaliavų kiekius.
3. Gebėti parinkti patiekalus, pritaikyti padažus ir garnyrus.
4. Gebėti sudaryti technologines schemas.
5. Gebėti atlikti patiekalų kalkuliaciją.

Chemine sudėtimi žuviena artima gyvulių mėsai. Joje yra baltymų, riebalų, vitaminų, vandens, angliavande¬nių, fermentų, mineralinių ir kitų medžiagų. Skirtingų žuvų cheminė sudėtis nevienoda ir priklauso nuo rūšies, amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos, sugavimo laiko ir kitų veiksnių. Pagrindinė ir vertingiausia žuvų sudedamoji dalis -baltymai. Vertingiausi baltymai, turintys nepakeičiamų aminorūgščių (metionino, lizino irkt), todėl žmogaus organizmo gerai (97 proc.) įsisavinami. Nepilnaverčių baltymų (kolageno) gerokai mažiau negu gyvulių mėsoje, todėl žuvys greičiau išverda. Žuvų riebumas nevienodas – nuo 0,5 iki 33 proc. Žuvų riebalai skysti, juose gausu 0,5 iki 33 proc. Žuvų riebalai skysti, juose gausu gyvulių riebaluose. Žmogaus organizmas juos taip pat geriau įsisavina. Žinotina, kad riebalai lengvai oksiduojasi, todėl žuvų patiekalai greičiau genda.
Šviežios žuvies požymiai: jos žvynai laikosi tvirtai, oda stangri, raumenys elas¬tingi ir stipriai prigludę prie kaulų, akys iškilusios, blizgančios, žiaunos ryškiai raudonos. Šviežia žuvis skęsta vandenyje.Nešviežią žuviena ištižusi, lengvai atsiskiria nuo kaulų, paviršius gleivėtas, žu¬vies akys jdubusios ir neskaidrios, žiaunos blankios, pilkšvai žalsvos.
Pagal dydj žuvis esti smulki, vidutinio stambumo ir stambi. Šiuo atžvilgiu žu¬vis rūšiuoti svarbu, nustatant kulinarinę paskirti, apdorojimo būdą ir atliekų kiekį. Daugelis stambių žuvų (išskyrus sterką ir karšj) duoda mažiau atliekų, negu smulkios. Smulki žuvis (iki 200 g) naudojama sultiniams ir sriuboms virti, antrie¬siems virtos žuvies patiekalams gaminti, kepti (su galva) ir konservuoti. Vidutinio stambumo (200 g - 1 kg) žuvis tinkama kepti, šutinti, virti. Stambi žuvis (sunkesnė kaip 1 kg) - patiekalams iš filė (nugarinės) gaminti, kepti riebaluose ir maltiniam. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-04-01
DalykasMaisto technologijos kursinis darbas
KategorijaKita >  Maisto technologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis28 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis73.64 KB
AutoriusTriedis
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasA. Laukaitienė
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Maisto ruosimo technologija (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 28 puslapiai 
  • Marijampolės kolegija / 2 Klasė/kursas
  • A. Laukaitienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-4
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą