Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Didelės savivaldybės pranašumai ir trūkumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Didelės savivaldybės pranašumai ir trūkumai

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Darbe bandyta atskleisti bendrą savivaldybės apibrėžimą, apibūdinti savivaldybių funkcijas bei trumpai paliesti savivaldybių trūkumus, išskiriant dideles savivaldybes. Savivaldybė. Savivaldybių funkcijos. Didelės savivaldybės privalumai bei trūkumai. Išvados.

Ištrauka

Šiandien Lietuvoje yra 60 savivaldybių – mažesnių ar didesnių. Jų tikslas atstovauti vietos bendruomenę bei šių interesus, jie atsakingi už teikiamas viešąsias paslaugas gyventojams. Todėl, savaime suprantama, jog savivaldybių tema yra labai aktuali.
Daugelis nuvertina mažas savivaldybes, sureikšmindamos didžiąsias.
Šiame darbe pabandysiu atskleisti bendrą savivaldybės apibrėžimą, apibūdinti savivaldybių funkcijas bei trumpai paliesti savivaldybių trūkumus, išskiriant dideles savivaldybes. Taip pat pabandysiu paminėti keletą pastarųjų privalumų.
Pagrindinis uždavinys būtų atskleisti didelės savivaldybės padėtį Lietuvoje, būtent jos trūkumus bei privalumus, paneigiant arba patvirtinant daugumos nuomonę, jog didelė savivaldybė yra daug geriau nei maža, jog didelę savivaldybę lydi tik privalumai.


Lietuvoje kaip ir kitose civilizuotose valstybėse centriniai valdymo organai nebuvo ir nėra vienintelė valdžia, gyventojai per vietos savivaldybes kaip ir anksčiau, taip ir dabar gali savarankiškai tvarkyti įvairius ūkinius ir kultūrinius reikalus.
Savivaldybė yra labai svarbi decentralizuotame valdyme. Tai ypač pabrėžė P. Barkauskas. Jo nuomone, savyvaldybės turi rūpintis vietos viešojo gyvenimo reikalais. Tai "savyvaldybių tikslas ir pareiga" (1934, P. 3-4)
Nuo seno Lietuvoje egzistuoja kelios termino "vietos savivaldybė" reikšmės, yra ne vienas savivaldybės apibrėžimas. Pasak autorių R. Stačioko, A. Mažeikos, R. Rupšio (2003, P. 13-15) šiuos skirtingus apibrėžimus galima suskirstyti į tris grupes. Pirmosios grupės apibrėžimuose savivaldybė apibūdinama, kaip "tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių bei toje pat teritorijoje veikiančių ir kryptingą poveikį žmonėms darančių teritorinio valdymo subjektų darni visuma". Antrajai grupei priklausantys apibrėžimai savyvaldybę apibūdina, kaip "ypatinga teritorinio valdymo subjektų (institucijų bei įstaigų) sistemos dalis". Apibrėžimus, kuriuose "savivaldybės vardas yra suteikiamas ypatingajam valstybės teritorijos administraciniam vienetui" galime priskirti trečiąjai savivaldybės apibrėžimų grupei.
Valstybės teorijoje vyrauja du požiūriai į savivaldybę. Platesniuoju požiūriu savivaldybė suvokiama kaip "ypatinga žmonių bendruomenė", kuri tvarko dalį visuomenės bendrųjų reikalų. Ši savivaldybė sudaryta iš:
"1) valstybės teritorijos dalyje <...> gyvenančio tam tikro žmonių (individų) kiekio <...>;
2) savivaldybės teritorijoje tikslingai veikiančių ir kryptingą poveikį žmonėms (individams) darančių bei viešąsias paslaugas jiems teikiančių vietos savivaldos subjektų".
Šitokiai savivaldybei būdinga "tam tikrų specialių institucijų, vykdančių politinę valdžią <...> visuma", dar kitaip "savivaldybės viešoji valdžia". Dar vienas būdingas požymis "teritorinis organizavimo pagrindas". Taip pat "savivaldybė – tai darinys, kuris yra savarankiškas ir nepriklausomas nuo kitų žmonių socialinių (visuomeninių) susivienijimų".
Siauruoju požiūriu savivaldybė apibūdinama kaip "žmonių specialių organizacijų (institucijų) <...> visuma". (Astrauskas A., 2003, P. 12-15)
Šiuos du požiūrius vienija vienodi elementai, tačiau skirtumas yra aiškus – elementai, siaurąja prasme vadinamos savivaldybe, tėra plačiąja prasme apibrėžiamos savivaldybės sudedamoji dalis – savivaldybės viešoji valdžia.
1990 metais buvo nustatytos dvi savivaldybių pakopos (vietos savivaldos pagrindų įstatymas). Šios pakopos: žemesnioji ir aukštesnioji. Žemesniosios pakopos savivaldybėms priskiriamos apylinkės (valsčiai), gyvenvietės (valsčiai) ir rajono (apskrities) miestai. Aukštesniosioms priskiriami rajonai (apskritys) ir respublikos miestai. (Raipa A. 2001, P. 200) Po 1995 metų žemesnės pakopos savivaldybių buvo atsisakyta.
Svaivaldybės samprata Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo keitėsi ne kartą. Buvo priimami nauji įstatymai, teisės aktai arba vis keičiami, papildomi buvę. Tačiau visus juos palyginus, peršasi tokia išvada, jog per visus šiuos nepriklausomybės metus buvo laikomasi platesnio požiūrio į savyvaldybę. Kaip jau minėjau, šio požiūrio savivaldybė apibūdinama, kaip ypatinga žmonių bendruomenė, skirta tvarkyti dalį visuomenės bendrų reikalų.
Šiandien Lietuvos Respublikos Vietos Savivaldos Įstatymas savivaldybę apibrėžia kaip įstatymo nustatytą valstybės teritorijos administracinį vienetą, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administacinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė turi viešajį juridinį asmens statutą.. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-16
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis17.1 KB
AutoriusEgle
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasE. Stumbraitė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dideles savivaldybes pranasumai ir trukumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • E. Stumbraitė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą