Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Vidinė ir išorinė komunikacija kaip informacinė sistema: Neverbalinė komunikacija kaip informacijos perdavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vidinė ir išorinė komunikacija kaip informacinė sistema: Neverbalinė komunikacija kaip informacijos perdavimas

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Vidinė ir išorinė komunikacija Kaip informacinė sistema. Įvadas. Darbe apžvelgta kaip ir kokią informaciją galima perduoti naudojant neverbalinę komunikaciją. Neverbalinės komunikacijos ypatybės, funkcijos ir skirstymas. Neverbalinio bendravimo išraiškos būdai. Gestai. Neverbalinės komunikacijos barjerai. Informacijos šaltiniai.

Ištrauka

Komunikacija yra procesas, kurio metu keičiamasi informacija bendros simbolių, ženklų ir elgesio sistemos pagalba. Šis procesas labai svarbus bendruomenės elgsenai, kadangi juo realizuojami žmogiškieji santykiai. Komunikacijos procesas vyksta šia grandine: mintyse suformuluojama idėja, užkoduojama, perduodama, priimama, iškoduojama (suprantant jos prasmę) ir naudojama. Sėkmingos komunikacijos šerdis – informacijos pateikimo tikslumas bei jos interpretavimo adekvatumas.
Komunikuoti – siųsti žinią gavėjui apie kažką. Žinios siuntėjas turi intenciją perduoti tam tikrą informaciją; gavėjas turi motyvą, iš jo laukiama kažkokių santykių – komunikacinio efekto.
Dažnai apie šnekamąją ar rašytinę kalbą galvojame kaip apie tiesioginės komunikacijos priemonę, tačiau mūsų siunčiamas žinias stipriai veikia tokie nežodiniai veiksniai kaip kūno judesiai, drabužiai, atstumas nuo žmogaus, su kuriuo kalbame, mūsų poza, veido išraiška, akių judesiai bei kūno sąlytis.
Komunikaciją galima nagrinėti įvairiais aspektais. Skiriama, formali ir neformali, individuali ir masinė, vienpusė ir abipusė, vertikali ir horizontali ir daugelis kitų komunikacijos rūšių. Tačiau komunikacijos teorijoje skiriami trys pagrindiniai bendravimo tipai: verbalinis, paraverbalinis ir neverbalinis:
verbalinis bendravimas – tai žodžiais išreikšta informacija, kuri gali būti vokalinė (sakytinė) ir nevokalinė (rašytinė) kalba;
paraverbalinis bendravimas – tai kalbėjimo tempas, intonacija, pauzės, balso tembras;
neverbalinis bendravimas – tai kūno kalba, t. y. bendravimas be žodžių (gestai, judesiai, mimika, veido išraiška, akių žvilgsnis).
Bendraudami žmonės informuoja vieni kitus ne tik kalba, bet ir veido išraiška, kūno judesiais, pasirinkdami distanciją. Mes parodome, kaip jaučiamės, ką galvojame, kaip norime pasielgti, nepasakydami nė vieno žodžio – tai yra neverbalinė komunikacija.
Šiame darbe apžvelgsime kaip ir kokią informaciją galima perduoti naudojant neverbalinę komunikaciją.
Albertas Mejerabianas nustatė, kad informacijos perdavimo procese verbalinės priemonės – t.y. vien žodžiai – perduoda tik 7 proc. visos informacijos, garsinės priemonės (tokios kaip balso tonas, intonacijas, garsas) - 38 proc., o neverbalinės priemonės – net 55 proc. Profesorius Berdvislas atliko panašius tyrimus, siekdamas sužinoti, kokią vietą žmonių bendravime užima neverbalinis elgesys. Jis nustatė, kad vidutiniškai žmogus kalba žodžiais tik 10-11 minučių per dieną, ir kad kiekvienas sakinys vidutiniškai skamba ne ilgiau kaip 2,5 sekundes. Jis taip pat atskleidė, kad žodinis bendravimas pokalbyje sudaro mažiau nei 35 proc., o daugiau nei 65 proc. informacijos perduodama per neverbalinius gestus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-09-16
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis35.95 KB
AutoriusAivaras
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdr. A. Kazlauskienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Neverbaline komunikacija kaip informacijos perdavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • dr. A. Kazlauskienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą