Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Verbalinis bendravimas

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Bendravimas. Bendravimo stiliai. Verbalinis bendravimas. Kas neleidžia mums būti dėmesingais klausytojais ir maloniais pašnekovais? Žmogus ir bendravimo problema šiuolaikinėje psichologijoje. Asmenybė ir bendravimas. Emocijos ir bendravimas. Efektyvaus kalbėjimo sąlygos. Bendravimo orientacijos . Pranešimo samprata, ypatumai, analizė. Pagrindinės sąvokos ir keturi pranešimo aspektai. Išvados.

Ištrauka

Komunikacijos būtinumą iškėlė ir ištobulino visuomeninis žmonių gyvenimas. Žmonėms siekiant bendrų tikslų, reikėjo išmokti pažinti kitų žmonių veiksmus, mintis, iškilo būtinumas kviestis į pagalbą kitus – kooperuoti savo pastangas. Bendra veikla istoriškai suformavo sudėtingas komunikacijos formas. Žmonės išmoko vieni kitus suprasti iš mimikos, pantomimikos, gestų. Atsirado ir tobuliausia žmonių komunikacijos priemonė – kalba.
Žmonių bendravimas kalbos ženklais yra vadinamas kalbėjimu, šiame bendravime visada dalyvauja dvi pusės: kalbantysis (komunikatorius) ir suprantąs kalbėjimą (percipientas). Kad bendraujantys žmonės galėtų kalbėtis, jie turi mokėti tą pačią kalbą.
Tiksliai perduoti kalbinėmis priemonėmis mintis ir emocijas nėra lengva. Kalbinę komunikaciją lengvina kontekstas. Kontekstu siauresne prasme laikomi žodžiai ir sakiniai, esą greta žodžių, kuriuos reikia suprasti.
Bendraujant lengviau vienam kitą suprasti, jeigu yra nuolatinis grįžtamasis ryšys tarp percipiento ir komunikatoriaus. Žinodamas, kaip percipientas supranta siunčiamus pranešimus, komunikatorius gali patikslinti savo pastangas.
Tuos pačius žodžius galima suprasti įvairiai dėl skirtingų išankstinių nuostatų (pvz., percipientas negerbia komunikatoriaus) arba skirtingo tų pačių sąvokų vartojimo. Kalbos ženklai yra įvairūs, juos sudaro girdimi, matomi, kinesteziniai ir kitokie signalai, suvokiami atitinkamais jutimo organais. Kalbos vartojimas priklauso nuo bendravimo tikslų, išankstinio pasirengimo ir kitų priežasčių. Dėl to psichologijoje yra išskiriama keletas kalbėjimo rūšių.
Verbalinis bendravimas – tai tarpusavio sąveika, naudojant kalbos ženklus tarp dviejų ar daugiau žmonių. Rašytinis bendravimas vyksta tuomet, kai informacijai perduoti pasitelkiamas raštas.
Bendravimas yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Kadangi nebendraujant negalimas joks grupinis veikimas, tai bendravimas yra būtina žmogaus atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Labiausiai bendravimas žmonėms buvo reikalingas dirbant. Čia reikėjo pasikviesti į pagalbą kitus žmones, kooperuotis siekiant bendrų tikslų, koordinuoti savo pastangas, stebėti ir pažinti kitų žmonių ketinimus ir veiksmus. Darbo ir kitų veiklos rūšių padiktuotas koordinacijos ir kooperacijos būtinumas ilgainiui su¬formavo sudėtingus bendravimo būdus ir įvairias priemones. Pradžioje žmonės, matyt, išmoko vieni kitus suprasti iš mimikos, gestų ir pantomi¬mikos. Palaipsniui susiformavo tobuliausia žmonių bendravimo priemo¬nė - kalba. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-25
DalykasSocialinės psichologijos kursinis darbas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis29.48 KB
AutoriusJurate
Viso autoriaus darbų27 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaAlytaus kolegija
FakultetasVadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Verbalinis bendravimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2007-11-06 IP: 85.232.128.49
    saulyte sako

    Darbas iš ties išsamus, tačiau tikrai ne pats geriausias. Kiek žinau reikalingas ne tik literatūros sąrašas, bet ir išnašos...

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą