Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Verbalinis ir neverbalinis bendravimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Verbalinis ir neverbalinis bendravimas

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Komunikacija. Verbalinis bendravimas. Neverbalinis bendravimas. Išvada.

Ištrauka

Bendravimas – tai kiekvienam iš mūsų įprastinė veikla. Norime ar nenorime, mokame ar nemokame, mes nuo pat ryto iki vakaro su kuo nors bendraujame: dalijamės mintimis, jausmais ir informacija su kitais žmonėmis. Vaikai bendrauja su tėvais, kaimynai su kaimynais, studentai su dėstytojais ir t.t.
Mūsų bendravimas kupinas staigmenų, prieštaravimų, smagių minučių ir konfliktų. Bendravimas atsirado kartu su žmonija, tačiau šio meno dar nesame gerai įvaldę. Bendravimas – yra žmonių sąveika, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo.
Bendravimo prigimtis yra būdinga visiems normalios psichikos žmonėms. Ji įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti informaciją (simbolius) kitiems žmonėms: tai, ką galvojame, jaučiame, kaip matome save ir mus supančią aplinką. Žmogui nuo kūdikystės augant ir tobulėjant, susipažįstant su pasauliu, mes ne tik sąveikaujame, keičiamės informacija, bet ir pažįstame vienas kitą. Pagrindinė motyvacija – mes įdomūs vienas kitam, nes esame skirtingi. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą (atpažinti jo užslėptus informacinius simbolius, siekiant jiems suteikti prasmės) ir svarstomą problemą, pats atsiveria, kartais net ir rizikuodamas būti kito neteisingai suprastas. Tačiau tik nuoširdus bendravimas, tik nuoširdus atsivėrimas padeda suprasti kitą, ir toks bendravimas turi prasmę.
Netgi tada, kai šalia nėra nei vieno žmogaus, jaučiame aplinkinių įtaką. Negana to, atsidūrę vienumoje, mes imame bendrauti su... savim. Įtempkite vaizduotę ir leiskite sau pajusti, ką reiškia būti be žmonių bent savaitę...Retas kuris ištvertume tokią vienatvę. Manu net ir dužiausias intravertas išeitų į gatvę pasivaikščioti, kad pajustų, jog jis šiame pasaulyje ne vienas. Todėl galime teigti, kad bendravimas – tai daugialypis reiškinys, kurį galima skirti į bendravimą su savimi (intrapersonalis) bei bendravimą su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis, interpersonalinis).
Bendravimas, jo pobūdis klostosi palaipsniui. Įtaką daro ne vien mūsų artimieji, bet ir visuomenės sluoksnis, kuriam priklausome, tautybė, taip pat su amžiumi, lytimi ir kt. susiję lūkesčiai bei daug kas kita. Remdamiesi šiais dalykais, žmonės paprastai ir mokosi bendrauti.
Žingsnis po žingsnio kuriame savo pageidaujamą, iš dalies pastovų elgesį, savo bendravimo stilių. Kiti mus vertina kaip tik pagal šį stilių.
Galime drąsiai teigti, kad bendravimas yra viena iš svarbiausių psichologijos kategorijų. Žmogus tampa asmenybe tik sąveikaudamas ir bendraudamas su kitais žmonėmis. Bendravimo procesas yra daugiaplanis ir sudėtingas, bet aš paanalizuosiu vieną iš bendravimo aspektų – bendravimą kaip pasikeitimą informacija (komunikaciją) ir dvi, man įdomiausias bendravimo rūšis – verbalinį ir neverbalinį bendravimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-04
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis22.96 KB
AutoriusRamis
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasSporto biomedicinos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Verbalinis ir neverbalinis bendravimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą