Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Viešasis administravimas organizacijų teorijų kontekste
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Viešasis administravimas organizacijų teorijų kontekste

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Organizacijų teorijos pobūdį įtakojantys veiksniai. Viešojo administravimo organizacijų aplinkos veiksnių įtaka. Organizacijų teorijų klasifikacija. Viešojo administravimo organizacijų teorijos objektų esmė. Viešojo administravimo organizacijų teorijos objektai ir modeliai. Viešojo administravimo organizacijų teorijos objektų esmė. Organizacijų modeliai. Organizacinių struktūrų formavimo šiuolaikinės tendencijos. Technologinio proceso principas. Tradiciniai organizacinių struktūrų formavimo principai. Išvados.

Ištrauka

Šiuolaikinės organizacijų teorijos ištakos siejamos su pramoninės revoliucijos pradžia XVIII a. Ją skatino gamybinių organizacijų spartus vystymasis. Dažniausiai organizacijų teorijos pradininku laikomas škotų ekonomistas Adam'as Smith'as, 1776 m. išleidęs veikalą "Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas". Tame veikale nagrinėjami fabriko veiklos organizavimo klausimai ir bandoma pateikti optimalų veiklos modelį, paremtą ekonominiais veiksniais ir darbo pasidalijimu. Mokslinės vadybos tėvu laikomas amerikietis Frederick'as W. Taylor'as, 1911 m. išleidęs veikalą "Mokslinės vadybos principai. Jis pagrindė nuostatą, kad struktūriniai ir darbo organizavimo klausimai turi būti sprendžiami detaliai išnagrinėjus konkrečią situaciją ir moksliškai pagrindus priimamus sprendimus. Panašiai organizacijų vadybos klausimus nagrinėjo ir prancūzų inžinierius Henri's Fayol'is. 1916 m. jis paskelbė darbą "Pramoninė ir bendroji vadyba", kuriame įrodinėjo, kad visų tipų organizacijoms esminiai yra vadybos reikalai, apimantys darbo pasidalijimą, valdžią ir atsakomybę, discipliną, tvarką, komandų vienovę, asmeninių interesų subordinaciją bendriesiems interesams, atlyginimus personalui, centralizaciją, hierarchinę kontrolės sistemą, lygybę, iniciatyvą, personalo stabilumą bei priklausomumo atitinkamam luomui supratimą. Jis pirmasis atkreipė dėmesį į moralinius vadybos principus.
Todėl Fayol'io suformuluoti vadybos principai pritaikomi ir viešojo administravimo organizacijoms.
Viešojo administravimo organizacijų vadyba iš esmės skiriasi nuo privačių arba pelno siekiančių organizacijų vadybos tuo, kad jos yra administruojamos reiklioje politinėje, teisinėje ir ekonominėje aplinkoje. Jų veiklą neretai tiesiogiai veikia politinė sistema. Ji taip pat ribojama įstatymais ir kontroliuojama gerai organizuotų oponentų bei įtarių klientų. Suprantama, kad tie patys veiksniai gali daryti įtaką ir kitoms organizacijoms, tačiau tada jie paprastai turi kitokį poveikį. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais viešojo sektoriaus vadybininkai turi kurti organizacines sistemas, kurios grindžiamos politinėmis nuostatomis, tačiau jos nėra racionalios ekonominiu požiūriu. Institucijos, dirbančios populiariose politiniu požiūriu srityse, kartais palaikomos ir gerai finansuojamos nepriklausomai nuo jų veiklos produktyvumo ir efektyvumo, o pasikeitus situacijai tų pačių institucijų programos gali būti sumažintos taip pat nepriklausomai nuo buvusio produktyvumo ir efektyvumo. Tai reiškia, kad "rinka" viešąsias institucijas neveikia tokiu pat būdu kaip ir pelno siekiančias organizacijas. Be to, nagrinėjant viešojo administravimo institucijų veiklos ypatybes, būtina kreipti dėmesį į tai, kad liberalioje demokratinėje visuomenėje tos organizacijos yra priemonė piliečių interesams tenkinti, ir jos negali vadovautis organizacijos arba asmeniniu suinteresuotumu.
Antra vertus, daugelis organizacijų teorijos bazinių nuostatų tinka ir viešojo administravimo problemoms nagrinėti..

Iki šiol nėra ir tikriausiai nebus vientisos organizacijų teorijos, kuri leistų pagal bendrą metodologiją
analizuoti ir aprašyti visų tipų organizacijas, joms būdingus sąryšius bei veiklos rezultatų
priklausomybę nuo vidinių ir išorinių veiksnių bei poveikių, o juo labiau vienareikšmiškai nustatyti
optimalų tų organizacijų raidos kelią.
Kiekviena organizacija yra tam tikra sistema, kurios veikla apsprendžia jos struktūrą. Visuminė
organizacijų analizė yra labai sudėtinga, ir todėl organizacijų teorijos atskiros šakos paprastai
nagrinėja tik atskirus organizacijų struktūros, tikslų bei veiklos aspektus. Priimta, tą teorijų visumą
apibendrintai vadinti organizacijų teorija, suprantant tai kaip konceptualų įrankį organizacijų
problemoms nagrinėti bei tų problemų sprendimams rasti.
organizacijų teoriją įnešė įnašą daugelis socialinių ir kitų mokslų, ypač antropologija, sociologija,
psichologija, ekonomika bei politologija ir sistemų teorija. Antropologija sudarė pagrindą
organizacijų teorijos šakų, kuriose nagrinėjami organizacijų kultūros klausimai. Sociologija padeda
atsakyti į klausimus: kaip siejasi formali organizacija ir organizacijos neformalus socialinis
gyvenimas.
Viešojo administravimo organizacijų teoriją sąlygoja tai, kad tos organizacijos yra kartu politinis,
socialinis ir ekonominis reiškinys. Tai reiškia, kad ši organizacijų teorijos šaka turi įvertinti visų tų
sferų ypatybes, tarp jų ir politinių srovių įtaką, ir todėl iš esmės ji jau tapo savarankiška mokslo
šaka. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-03
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai11
Dydis16.5 KB
Autoriusdarius
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasJ. Vijeikis
Švietimo institucijaGenerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Viesasis administravimas organizaciju teoriju kontekste [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija / 3 Klasė/kursas
  • J. Vijeikis
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą