Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Lucijus Anėjus Seneka (3)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Lucijus Anėjus Seneka (3)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Žmogaus esmė. Dangaus ugnys. Apie vaivorykštes. Rykštės. Kometos. Išvados.

Ištrauka

Susimasčius apie kiekvieno daikto ar reiškinio atsiradimą, būvimą, iškyla labai daug klausimų, klaidingų ir galbūt teisingų minčių. Nes žmogui įdomu kas yra tiesa ir kokia ji. Todėl ima nagrinėti įvairius reiškinius ar daiktus, kurie verčia susimastyti. Mano skaitytoje knygoje ,,SENEKA" Lucijaus Anėjaus ,,Gamtos klausimai‘‘perskaitęs turinį, nusprendžiau perskaityti pirmą knygą ‘‘APIE DANGAUS UGNIS‘‘ nes man pasirodė šis kūrinys įdomiausias. Jame aprašoma vaivorykščių, rykščių, žaibų, kometų atsiradimų priežastys ir jos nagrinėjamos ir spėliojamos.
Dabar pereisiu prie sumanymo veikalo. Perskaitęs ‘‘gamtos klausimai‘‘,‘‘apie dangaus ugnis, tai ir aprašysiu. Rašoma apie ugnis, lekiančias per erdvę. Pažymi, kad jos labai greit skrieja, tarsi iššautos, su didele jėga. Jų būna įvairių spalvų ir dydžių. Aristotelis vieną iš jų vadina ,,ožkomis". Na kūrinyje nepasakoma kodėl taip pavadino, nes ne tiek svarbus tas pavadinimas, kiek tos pačios ugnys. Jos būdavo tokios didelės kaip mėnulių ugnys, kariaujant Pauliui su Persėjum. Tos ugnys, skriedamos išsisklaido. Jos pastebėtos buvo, kai pasaulį paliko dieviškasis Augustas, tai pat ir Sejano pasmerkimo laikais, prieš Germaniko mirtį atėjo toks pat ženklas. Manoma, kad taip kaip ženklai tos ugnys, nes jos pasirodo vis kokiam svarbiam įvykiui įvykstant prieš tai arba po to. Bet vėl gi, atsiranda kita nuomonė, kuri teigia, jog tos ugnys gali atsirasti dėl vėjų trinties, susidūrimo.
Praskriejus ugniai, atsiranda plonučiai jos trumpo kelio šviesuliukai, bet jie ir greitai dingsta. Tai pat mano, kad kuo stipriau susitrenkia debesys, oro srautai, tuo stipresni būna žaibai. Aristotelis mano, jog žemė iškvepia visokiausius dalykus: vienus sausus, kitus karštus, drėgnus, degius. Juk nenuostabu, kad žemė garuoja. Tos ugnys taipogi gali būti ne tik dėl susidūrimo viena su kita, bet ir nuo saulės spindulių įsiplieksti. Kaip ir siera pritraukia ugnį iš arčiau.
Klaidingai žmonės mano, jei žvaigždės krenta ar peršoka iš vienos vietos į kitą, nes tokiu atveju neliktų per tiek metų žvaigždžių. Dieną nesimato žvaigždžių, nes jas užgožia saulės spinduliai, tai pat užgožia ir tas ugnis.
Jūrininkai pamatę naktį daug krintančių žvaigždžių supranta kaip artėjančios audros ženklą, nes tai susiję su vėjais. Ugnys kartais krintančios sužeidžia žmones, gyvulius, išvarto medžius.
Dabar pažiūrėkime kaip atsiranda švytėjimas apie dangaus šviesulius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-11-12
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai1
Dydis15.12 KB
Autoriusarvydas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJ. Čiurlionis
Švietimo institucijaVilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ
FakultetasVilniaus skyrius
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lucijus Anejus Seneka (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus kooperacijos kolegija, VšĮ / 2 Klasė/kursas
  • J. Čiurlionis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą