Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Romos imperijos stoikų etinė teorija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Romos imperijos stoikų etinė teorija

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Gėris ir blogis stoikų etikoje. Stoikų logika. Kalbos koncepcija. Gnoseologijos koncepcijos. Stoikų fizika. Stoikų etika. Stoikų požiūris į moralę, žmogaus gyvenimo prasmę ir kt. Apie likimą. Apie vienatvę. Apie gyvenimą. Apie dorybę ir išmintį. Apie būtį. Apie protą. Išvados.

Ištrauka

Savimonės laisvė, pasirodžiusi dvasios istorijoje kaip save suvokiantis reiškinys, buvo pavadinta stoicizmu. Jo principas yra tas, kad sąmonė yra mąstanti esmė, ir kas nors yra jai esminga, teisinga ir gera tik tada, kai sąmonė to dalyko atžvilgiu elgiasi kaip mąstanti esmė (Hegel G.W. F., 1997).
Žodis kilęs iš graikiško kolonados pavadinimo (stoa). Kaip filosofijos srovė stoicizmas darė didelę įtaką nuo pat helenizmo iki vėlyvosios antikos laikų. Paprastai jo istorija skirstoma į:
ankstyvąjį stoicizmą: jo atstovai - mokyklos įkūrėjas Zenonas Kitionietis (apie 336 -264m. pr. Kr.), jo mokinys Kleantas bei Chrisipas ( apie 281 - 208); pastarasis labiausiai ištobulino klasikinį sistemą. Todėl antikos laikais buvo sakoma: ,,Jei ne Chrisipas, nebūtų irstoicizmo" ;
vidurinįjį stoicizmą: jam atstovaujantys Panaitijas (apie 180 - 110) bei Paseidonijas (apie135 - 151) nusipelnė platindami stoicizmo idėjas Romoje, be to, jie sušvelnino pradinį stoicizmo etikos kategoriškumą;
velyvąjį stoicizmą: tai visų pirma Seneka (4m. pr. Kr. - 65 m.), į laisvę paleistas vergas Epiktetas ( 50 - 138) bei imperatorius Markas Aurelijus (121 - 180). Pagrindinės jų temos - gyvenimo sutvarkymas ir moralės klausimai. Šiuo laiku stoicizmas jau vertinamas kaip tarn tikra populiari filosofija.
Stoikai filosofiją skirsto į logiką, fiziką, etiką. Įvairių disciplinų reikšmę jie iliustruoja sodo pavyzdžiu: logika atitinka saugančią mūrinę tvorą, fizika yra aukštyn besistiebiantis medis, o etika -tai sodo vaisiai.(Borusevičienė N., 2002).
Stoicizmas buvo labiau išsivysčiusi aukščiausiųjų klasių filosofija. Stoikai tikėjo, kad visoje gamtoje viešpatauja kontroliuojantis Protas-Likimas. Jie mokė, kad žmogaus siela yra dieviška; kad ji yra įkalinta fizinės prigimties ydingame kūne. Žmogaus siela išsilaisvinimą pasiekia gyvendama harmonijoje su gamta, su Dievu; tokiu būdu dorybė tampa savo pačios atpildu. Stoicizmas pakilo iki išaukštintos moralės, tokių idealų nuo to laiko nepranoko nė viena grynai žmogiškosios filosofijos sistema. Nors stoikai tvirtino, jog yra "Dievo palikuonys," bet jiems nepavyko jo pažinti ir dėl to jiems nepasisekė jo surasti. Stoicizmas išliko filosofija; jis niekada netapo religija. Jo pasekėjai stengėsi savąjį protą priderinti prie Visuotinio Proto harmonijos, bet jiems nepavyko save įsivaizduoti mylinčio Tėvo vaikais. Paulius labai smarkiai linko į stoicizmą, kada rašė: "Aš išmokau, kad ir kokioje būčiau padėtyje, dėl to būti patenkintas". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-24
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis24.58 KB
AutoriusAukse
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas6
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Romos imperijos stoiku etine teorija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Kauno kolegija / 6 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą