Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Atstovavimo institutas Lietuvos civiliniame procese
   
   
   
3
naudingas +3 / nenaudingas 0

Atstovavimo institutas Lietuvos civiliniame procese

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526
Aprašymas

Įvadas. Atstovavimo sąvoka, jo reikšmė. Atstovavimo rūšys. Atstovavimas pagal pavedimą ir atstovavimas pagal įstatymą. Išvados. Summary.

Ištrauka

Bendriausia prasme atstovavimas civiliniame procese – tai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp atstovo ir atstovaujamojo, kai vienas asmuo, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, kito asmens vardu ir interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, kurie sukelia atstovaujamajam tam tikras teises ir pareigas. Teisės moksle atstovavimo instituto sąsajos su civiliniu procesu abejonių nekelia, o atstovavimo teisme sąvoka siejama su procesine veikla.
Atstovavimas nėra naujas institutas civilinio proceso teisėje, tačiau dabar jis šiek tiek pakito lyginant jį su senuoju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse iš esmės susiaurintas asmenų, galinčių būti atstovais, ratas.
Atstovavimo institutas yra labai svarbus ir reikšmingas, kadangi ne visi asmenys gali tinkamai ginti savo teisėtus interesus teisme ir tuo labiau išmanyti teisinius aspektus, nes asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, išties sunku dėl atitinkamų žinių stygiaus tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas teismo proceso metu. Tai jiems padeda atlikti atstovavimo instituto buvimas, kuris ne tik padeda įgyvendinti atitinkamų asmenų teises, bet ir padeda teismui kvalifikuotai ištirti ir teisingai išspręsti bylą.
Galima išskirti keletą pagrindinių atstvavimo civiliniame procese tikslų:
1. Asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų apsauga bei gynyba;
2. Atstovai, įgyvendindami kooperacijos civiliniame procese principą taip pat padeda teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje.
Atstovavimo reikalingumas civiliniame procese pasireiškia tuo, kad tokiu būdu įrodymai pateikiami tinkamai, reikalavimai ir atsikirtimai surašomi profesionaliai, atstovai (dažniausiai advokatai ar jų padėjėjai) turi oratorinių sugebėjimų, kas labai svarbu nagrinėjant bet kokią bylą.
Nuolatinis bylų didėjimas teismuose, situacijų sudėtingumas atstovavimo institutą daro ypač svarbų ir reikšmingą nagrinėjant civilinio pobūdžio bylas. Todėl šiame darbe bandysime apžvelgti pagrindinius šio instituto ypatumus, santykį su kitomis teisės šakomis, rūšis, atstovo teises ir pareigas, taip pat kai kuriuos atsakomybės aspektus, advokatų svarbą teikiant teisines konsultacijas klientams bei padedant įgyvendinti koncentruotumo principą teisme. Panagrinėsime naują kuratoriaus, kaip atstovo pagal įstatymą institutą, privalomą advokato dalyvavimą kai kurių kategorijų bylose bei atsovavimą juridiniams asmenims.
Ši tema yra aktuali ne tik civilinio proceso prasme, bet ir visai Lietuvos teisinei sistemai, kadangi net Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. yra pabrėžiama, jog yra garantuojamos kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą, taigi ir teisė į teisminę gynybą. O tai reiškia, kad kartu ir suteikiama galimybė būti tinkamai atstovaujamam bet kurios instancijos teisme, t.y. turėti atstovą. Net ir tai, jog buvo susiaurintas asmenų ratas, atsižvelgiant į tai, jog tinkamai atstovauti teisme gali tik tam tikrą kvalifikaciją turintys asmenys (advokatai ir jų padėjėjai (yra tam tikrų išimčių)), rodo šios temos svarbumą ir reikšmę.
Šio darbo pagrindinis tikslas yra panagrinėti atstovavimą kaip įstatymų numatytą imperatyvą ir kaip sutartinius santykius, t.y. atstovavimą pagal pavedimą.
Pirmame šio darbo skyriuje aptariama atstovavimo instituto sąvoka, reikšmė, pagrindiniai tikslai. Taip bus lengviau suvokti atstovavimo pagal pavedimą ir pagal įstatymą buvimo aktualumą ir būtinumą.
Be šių dviejų atstovavimo rūšių, yra ir daug kitų klasifikavimų, todėl antrame skyriuje išdėstyta keletas pagrindų, pagal kuriuos dar galima klasifikuoti atstovavimo institutą.
Trečiame skyriuje jau tiesiogiai aptariama atstovavimo pagal pavedimą ir atstovavimo pagal įstatymą teisinė reglamentacija, ypatumai ir pagrindiniai skirtumai.
Tyrimo objektas yra atstovavimo civiliniame procese samprata, tikslai, pagrindinės jo rūšys bei šio instituto įtvirtinimas Lietuvos teisės sistemoje.
Kaip buvo minėta, pagrindinis tyrimo tikslas yra kompleksiškai išnagrinėti atstovavimo civiliniame procese teorinius pagrindus, išanalizuoti galimas jo formas, išryškinti svarbiausius pakitimus, lyginant senąjį civilinio proceso kodeksą su naujuoju.
Tyrimo uždaviniai:
• išanalizuoti atstovavimo civiliniame procese sampratą ir išryškinti pagrindinius šio instituto tikslus;
• nustatyti pagrindinius pakeitimus, padarytus naujame civilinio proceso kodekse;
• išnagrinėti civilinio proceso kodekse reglamentuotų procesinio atstovavimo rūšių turinį.
Tai, kad daugelis šiame darbe nagrinėjamų problemų nagrinėjamos teoriniame lygmenyje, lėmė ir jame vyraujančius metodus. Darbe naudojamas lyginamasis, sisteminės analizės ir loginis metodai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-07-03
DalykasCivilinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai18 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis31.37 KB
AutoriusNeringa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasLekt. Elena Kosaitė - Čypienė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Atstovavimo institutas Lietuvos civiliniame procese [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 24 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Lekt. Elena Kosaitė - Čypienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+3
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą