Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Informacija ir informacinė visuomenė>Duomenų apsauga ir autorių teisės (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Duomenų apsauga ir autorių teisės (2)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Informacijos apsauga. Virusai, antivirusinės programos. Programinės įrangos autorių teisių apsauga. Duomenų apsauga.

Ištrauka

Informacinėje visuomenėje informacija tampa svarbiu produktu, preke. Todėl neišvengiamai atsiranda teisiniai informacijos naudojimo aspektai. Apie juos kalbėjome ir anksčiau, mokydamiesi informatikos kurso.
Pagrindinis informacijos naudojimo teisinis aspektas - informacijos apsauga. Informacijos apsauga aprėpia du skirtingus dalykus:
1) kaip apsaugoti informaciją nuo klaidų ir nuo iškraipymų ar praradimo esant kompiuterio techninės įrangos paleidimams - įsilaužimams ar gedimams, taip pat suveikus kenkėjiškoms kompiuterių programoms - virusams;
2) kaip apsaugoti informaciją nuo neteisėto jos naudojimo arba piktavališko iškraipymo ar sunaikinimo.
Bendrosios informacijos apsaugos priemonės

Informacijos apsauga įstaigose dirbant įvairiose institucijose su daugybe duomenų yra rimta užduotis. Paprastai tuo užsiima specialistai, kurie turi įvairiausių priemonių duomenims apsaugoti. Čia pakaks užsiminti apie paprasčiausią informacijos apsaugą - kai dirbama kompiuteriu mokykloje arba namuose. Pateiksime keletą bendriausių patarimų.
Kartais kurią nors bylą netyčia ištriname. Šiokią tokia apsaugą nuo netyčinio informacijos ištrynimo dažniausiai atlieka operacinė sistema. Pavyzdžiui, "Windows" operacinė sistema pirmiausia šalinamas bylas perkelia į šiukšlinę prieš tai pasitikslinusi, ar tikrai norime ją perkelti šiukšlinėn. Iš šiukšlinės dar galima be didesnių pastangų prireikus "atsiimti" reikalingas bylas. Valant šiukšlinę (t. y. šalinant bylas iš jos) taip pat pasitikslinama, ar tikrai jau norima sunaikinti bylą. Šiuo atveju reikia nepamiršti, kad atkurti tų bylų jau gali ir nebepavykti; be to reikalingos specialios programos pašalintoms byloms atkurti.
Labai didelės bylos netelpa į šiukšlinę, tad jos iš karto šalinamos. Šiuo atveju operacinė sistema dar kartą pasitikslins, ar tikrai norima pašalinti šiukšlinėn netelpančią bylą.
Šiukšlinės talpa dažniausiai yra apie 10% kietojo disko talpos. Jos dydį galima keisti išsikvietus šiukšlinės nuostatų skydelį. Skydelis iškviečiamas spragtelėjus dešiniuoju pelės klavišu į šiukšlinę ir iš vietinio meniu pasirinkus nuostatų (Properties) komandą. Šiame skydelyje galima parinkti ne tik talpą, bet ir kitas šiukšlinės nuostatas.
Baigiant kalbą apie šiukšlinę belieka įspėti, kad diskeliai neturi šiukšlinės — bylos šalinamos iš karto. Tad šalindami bylas iš diskelių būkite atidūs.
Patyrę kompiuterininkai žino, kad būtina turėti atsargines svarbių bylų kopijas. Geriausia informaciją įrašyti į kompaktines plokšteles.
Jei norite visiškai sunaikinti kokią nors informaciją, atkreipkite dėmesį į tai, kad paprastai net iš šiukšlinės pašalinta byla ne visuomet sunaikinama. Nors ir nedidelė, bet visuomet yra tikimybė, kad naudojantis specialiomis programomis pasalintas bylas pavyks atstatyti.
Reikia gerai pagalvoti apie informacijos, perduodamos elektroniniu paštu, saugumą. Todėl nereikia siųsti slaptos informacijos kompiuterių tinklais. Žinoma, galima laiškus koduoti bei šifruoti, tačiau tam reikia papildomų pastangų ir žinių.

Kompiuterių virusai

Kompiuterių virusų sąvoka bene visiems žinoma. Ne kartą tenka girdėti apie sutrikdytą kompiuterio darbą. Anksčiau kompiuterių virusai būdavo perduodami drauge su informacija naudojantis diskeliais, dabar - siunčiant elektroninius laiškus bei naudojantis internetu. Apie tai jau kalbėjome informatikos kurse, užsiminėme apie saugaus darbo su elektroniniu paštu principus, ypač - neatvėrinėti jokių vykdomųjų (turinčių prievardį *.exe) bylų, kurias gavome iš nepažįstamų asmenų.
Kompiuterių virusais vadinamos kenkėjiškos kompiuterinės programos, trikdančios kompiuterių veikimą arba trukdančios dirbti.
Programuotojo požiūriu virusas - tai kompiuterinis kodas, kuris pažeidžia kurias nors programas. Paprastai kompiuterių virusas tai padaro, įtraukdamas į šias programas savo programos kodą. Virusas dauginasi ir prisijungęs prie kurių nors programų ar bylų - šitaip pasislėpęs keliauja iš vienos vietos į kitą, nuo vieno kompiuterio prie kito.
Terminą "kompiuterių virusas" pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fredas Kojenas (Fred Cohen) 1984 m. vienoje iš tarptautinių konferencijų. Šis terminas įsigalėjo dėl to, kad kompiuterių virusai labai panašūs į jų biologinį prototipą. Biologinis virusas pažeidžia informaciją, slypinčią gyvosios ląstelės genetiniame kode, ir perima ląstelės gyvybinių procesų valdymą. Tokiu būdu virusas susikuria sau galimybę laisvai ir neribotai daugintis.
Labai panašiai ir su kompiuterių virusu - jis pažeidžia informaciją, esančią programos kode, ir ima valdyti kompiuterinę sistemą, pakeisdamas nedidelį programos fragmentą: šitaip jis gali neribotai dauginti savo kodą, skverbtis į kitas programas bei kitaip trikdyti kompiuterio darbą.
Žinoma daugybė kompiuterių virusų tipų. Apie juos galima rasti daug informacijos internete. Naujai pasirodžiusius virusus aprašo įvairūs leidiniai, ypač elektroniniai (pavyzdžiui, lietuvių kalba leidžiami "Vartiklis", "Veidrodis").
Specialistai virusus klasifikuoja pagal įvairius požymius: veikimo būdą, kenksmingumo lygį, užkrėtimo pobūdį.
Pagal veikimo būdą bei viruso algoritmo ypatybes kompiuterių virusai skirstomi į tikruosius virusus, kirminus, logines bombas, laiko bombas, Trojos arklius, nematomus virusus. Pagal kenksmingumo lygį kompiuterių virusai skirstomi į nepavojingus (kai kompiuterio darbui tiesiogiai nekenkia, tačiau išveda įvairius pranešimus, erzina garsais ir pan.), pavojingus (kai iš dalies sutrikdomas kompiuterio darbas) ir labai pavojingus (kai sunaikinami kompiuteryje esantys duomenys, programos).
Kompiuteriai vis dažniau užkrečiami virusais. Tarptautinės kompiuterių saugumo asociacijos (ICSA) duomenimis, nuo 1997 m. kompiuteriai kasmet užkrečiami dvigubai didesniu virusų skaičiumi. Didžiausią poveikį daro platinami elektroniniu paštu - daugiau nei pusė užkrėtimų. Nemažai virusų "pasigaunama" parsiųsdinant bylas iš interneto.
Interneto virusus galima suskirstyti į kelias grupes. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-26
DalykasInformacijos ir informacinės visuomenės referatas
KategorijaInformatika >  Informacija ir informacinė visuomenė
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis32.1 KB
Autoriusmoguliuke
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaVilniaus "Minties" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Duomenu apsauga ir autoriu teises (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vilniaus "Minties" gimnazija / 12 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą