Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Informacijos apsauga (7)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647
Aprašymas

Paveikslai. Įvadas. Informacijos apsauga. Užduoties analizė. Informacijos šaltinių apžvalga. Informacijos apsaugos priemonių apžvalga. Fizinis informacijos apsaugos būdas. Programinis saugumas. Informacijos apsaugos priemonių charakteristikos. Antivirusinių programų apžvalga. Antivirusinių programų apibendrinimas. Ugniasienių apžvalga. Kieto disko šifravimo įrenginiai. Modemo šifravimo įrenginiai. Smartdisk technologija. Duomenų saugumas internete. Įvairių informacijos apsaugos priemonių vartotojų klasių poreikių analizė. Informacijos apsaugos priemonių įvertinimas taikant lyginamąją analizę. Informacijos apsaugos priemonių vertinimo kriterijų parinkimas. Informacijos apsaugos priemonių siūlymai įvairioms vartotojų grupėms. Privataus kompiuterio vartotojui rekomenduojami apsaugos būdai. Išvados.

Ištrauka

Niekur tiek daug nėra sukoncentruota informacijos ir iš niekur taip greit negalima pagrobti jos didelio kiekio, kaip iš kompiuterių laikmenų. Šiandien daugelis dar nejaučia artėjančios grėsmės, bet tai bus vienas pagrindinių informacijos nutekėjimo šaltinių. Pavojų sukelia ne tik tai, kad pagrobiama informacija ir savininkas apie tai nežino, bet ir tai, kad ji gali būti pakeista arba sunaikinta. Galima įsivaizduoti pasekmes, jeigu, sakykime, banko sąskaitose prie esamų skaitmenų atsiranda po papildomą nulį.
"InfoBalt" asociacijos duomenimis, kompiuterinių duomenų apsaugos priemones, įskaitant pačias paprasčiausias, turi įdiegę tik apie 20% visų šalies ūkio subjektų: 10% - minimalios apsaugos priemonės (pvz., slaptažodžiai, suteikiantys galimybę pasiekti kompiuterinius duomenis per tinklą, duomenų pasiekiamumą ribojančios priemonės), 5% taiko šiek tiek sudėtingesnes programines apsaugos priemones, kiti 5% taiko technines apsaugos priemones (nešiojamų informacijos kaupiklių nuskaitymo įrenginių blokavimas, fizinė apsauga neprileidžiant asmenų, neturinčių teisės naudotis kompiuterine informacija ir pan.)
Kol kas dauguma vartotojų visiškai nesirūpina kompiuteryje esančių duomenų saugumu. Nors ir nepastebima ypatinga grėsmė, kompiuterinės informacijos apsaugai būtina jau šiandien skirti tinkamą dėmesį. Svarbu išlaikyti kompleksiškumą, t.y. vienodai naudoti organizacines, technines bei programines apsaugos priemones. Dažnai sprendžiant šiuos klausimus apsiribojama tik techninėmis apsaugos priemonėmis.
Kaip akmens amžiuje žmogui buvo svarbi ugnis, kad jis išgyventų, taip dabar jam svarbi informacijos apsauga. Netekęs savo asmeninės informacijos, žmogus gali prarasti visą savo turtą, likti visiškas vargšas. Informacija dabar gali būti pavogta anaip tol ne tik įsilaužus į namus, bet ir įsilaužus į kompiuterį, į darbovietės tinklą. Be to, informacinių sistemų saugumo analitikai tvirtina, kad įmonėms daug daugiau nuostolių pridaro ne kompiuterių įsilaužėliai, bet pačių kompanijų darbuotojai. Vadinasi, reikia saugotis ne tik svetimų, bet ir savų. Net geriausi šifravimo algoritmai ir patikimiausi slaptažodžiai neapsaugos kompiuterio nuo bendradarbių, pavaldinių, šeimos narių. Būtina ne tik programinė įrenginio apsauga, bet ir fizinė.
Šio baigiamojo darbo tikslai yra išanalizuoti informacijos apsaugos kompiuteriuose priemones ir atskiroms specializuotoms vartotojų grupėms teikti rekomendacijas. Kiekvienai grupei bus pasiūlyta optimaliausia apsaugos priemonė ar priemonių grupė.
Labiausiai rizikuojate savo duomenų saugumu prijungdami kompiuterį prie interneto. Po 1988-aisiais pasirodžiusio vieno populiariausių visų laikų virusų "Jerusalem". Kiekvieną penktadienį, mėnesio tryliktą dieną, besiaktyvuojančio ir užkrečiančio EXE ir COM failus ir ištrinačio visas tą dieną paleistas programas. Šio virusų antplūdžio vartotojams jau buvo per daug, todėl imta aktyviau ieškoti priešnuodžio virusams.
Nors įvairių, daugiausia mėgėjiškų bandymų būta ir anksčiau, 1988-1989 metais pasirodė pirmosios komercinės antivirusinės programos - "Doctors Solomon's Anti-virus Toolkit" ir "IBM Anti-virus". 1989 m. pirmoji antivirusinė programa, vėliau virtusi AVP.
Virusas tapo bendriniu žodžiu, apibūdinančiu įvairiausius žalingo kodo tipus. Tikrąja savo prasme virusas yra kodas, kopijuojantis save kompiuteryje, paleidus užkrėstą programą, tačiau jam plisti iš vieno kompiuterio į kitą reikia vartotojo įsikišimo - pavyzdžiui, sąmoningai persiųsti failą. Kirminai ir Trojos arkliai šiuo metu iš tiesų yra labiau paplitę nei virusai. Kirminas - tai žalingas kodas, galintis pats plisti iš vieno kompiuterio į kitą, dažniausiai elektroniniu paštu. Trojos arklys yra programinė įranga, kuri iš pažiūros atrodo nekaltai, tačiau iš tiesų slepia žalingą kodą. Antivirusinės programos saugo nuo virusų, kirminų ir Trojos arklių. Tačiau be šių kenkėjiškų programų yra daug kitų, tokių kaip DDoS atakų programos ar IRC valdomi vadinamieji "botai".
Atsižvelgus į nepageidautinų laiškų kiekį, stebina, kad dar gana nedaug kompiuterių virto įsilaužėlių valdomais zombiais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-21
DalykasInformacijos ir informacinės visuomenės referatas
KategorijaInformatika >  Informacija ir informacinė visuomenė
TipasReferatai
Apimtis45 puslapiai 
Literatūros šaltiniai23
Dydis1.82 MB
Autoriuslinas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Informacijos apsauga (7) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą