Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Prievolės samprata ir jos rūšys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Prievolės samprata ir jos rūšys

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Prievolės samprata ir rūšys. Prievolių atsiradimo šaltiniai. Prievolių sutartys ir rūšys. Prievolės iš deliktų. Prievolės šalys. Prievolių pasibaigimas. Atsakomybė už prievolių nevykdymą. Išvados.

Ištrauka

Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.
Komentuojamame straipsnyje pateikiamos prievolės apibrėžimas. Nurodyta prievolės samprata atitinka 1964m.CK 165str. suformuluotą prievolės apibrėžimą. Toks perimamumas aiškinamas tuo, kad nuo romėnų laikų prievolės samprata beveik nepakito. .Romėnų teisėje prievolė buvo apibrėžiama kaip teisiniai pančiai, kai žmogus verčiamas ką nors daryti kito žmogaus naudai pagal valstybės įstatymus (obligatio est iuris vinculum,quo necessitate adstringimur alicuius solvendae rei secundum nostrae civitatis iura).
Romėnų teisės šaltiniuse nerasime išsamaus prievolės (obligatio) apibrėžimo, nors apibūdinant jos esmę mėginta gana daug. Pačiu seniausiu iš tokių mėginimų laikomas Gajaus Institucijose pateikiamas asmeninių ieškinių (actio in personam) apibrėžimas.Čia sakoma In personam actio est,qua agimus cum aliquo,qui nobis vel ex contractu vel ex delicto obligatus est, id est cum intendimus dare facere praestrare oportere (asmeninis ieškinys pareiškiamas tuo atveju,jeigu atsakovo įsipareigojimas kyla iš sutarties ar iš delikto,t.y. jeigu reikalaujama kai ką duoti,atlikti,suteikti). Justiniano Digestų įtvirtintas, Pauliaus suformuluotas prievolės apibrėžimas: Obligationum substantia non in eo consistit, ut aliquod corpus nostrum aut servitutem nostram faciat sed ut alium nobis adstringat ad dandum aliquot vel faciendum vel praestandum (prievolės esmė yra ne padaryti kokį nors daiktą ar servitutą mums priklausomą,o priversti asmenį kai ką mums duoti, atlikti tam tikrus veiksmus arba ką nors suteikti). Geriausiai prievolės esmė atskleidžama Justiniano Institucijose: Oblogatio est iuris viculum, quo necessitate adstringimur aliicuius solvendae rei secundum nostrae civitatis iura(prievolė yra teisiniai pančiai,kuriais mes pagal savo valstybės įstatymus priverčiame ką nors įvykdyti).

Prievolė turi du elementus:
Kreditas (creditum) - ši sąvoka kilus iš credo - tikiu, o tai reiškia, kad prievoliniams teisniams santykiams atsirasti būtinas tam tikras į juos sueinančių asmenų tarpusavio pasitikėjimas. Kita vertus prievolė tai skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus. Jo skola (debitum), kreditoriui nesvarbu. Tos skolos turinys yra veiksmai ar tam tikri materialūs dalykai, pvz.:pinigai (esant paskolos sutarčiai). LR CK komentaro šeštojoje knygoje Prievolių teisė apie prievolių atsiradimą teigia, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
Prievolės,kaip tam tikro teisnio ryšio, kurio turinį sudaro teisės reikalauti ir pareiga įvykdyti reikalavimą, romėnų teisėje susiformavo ne iš karto. Pagal Dvylikos lentelių istatymus, prievolė buvo ne vien iuris vinculum, bet reiškė pančius tiesiogine prasme, t.y. teisinis ryšys papildytas ir fiziniu. Skolininkas už skolą atsakė savimi. Neišmokant - skolininką kreditorius be jokio teismo galėjo pagrobti, surišti virve arba grandine, o jei ir tada niekas nesumokėdavo skolos - užmušti arba parduoti vergijon.
LR CK Šešojoje knygoje Prievolių teisė 6.2 str.sakoma, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o 6.3 str.prievolių dalyku laikomi, bet kokie veiksmai (veikimas ar neveikimas), kurių nedraudžia įstatymas ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalyku gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje,apibūdintas pagal rūšį,kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. Be to prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus, o prievolės dalyku negali būti tai kas neįvykdoma. Kreditorius ir skolkininkas privalo elgtis sąžininkai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo laiku.
Prievolių teisės evoliuciją Romoje lėmė ūkio raida, perėjimas nuo natūrinio prie mainų ūkio. Plečiantis civilinei apyvartai, atsirado naujų sutarčių , sudaromų ne taip formaliai, tai pat sumažėjo skolininko atsakomybė. Šis procesas baigėsi skolininko asmeninės atsakomybės pakeitimas turtine, t.y. fizinis kreditoriaus ir skolininko ryšys pakeičiamas turtiniu ryšiu. Jau respublikos laikotarpiu prievolė laikoma nematerialiu dalyku. Tačiau Romos teisininkai niekada nepainiojo prievolių teisės su deliktine teise. Jie nurodė pagrindines prievolinių teisinių santykių ir daiktinių teisinių santykių skirtybes. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-14
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis18.96 KB
Autoriuslaura
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasBalčiūtė
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Prievoles samprata ir jos rusys [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Balčiūtė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą