Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>Intelektas. Intelektą aiškinančios teorijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Intelektas. Intelektą aiškinančios teorijos

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Kas yra intelektas. IQ testai. Intelektas ir bendrieji protiniai sugebėjimai. Naujausi faktai apie intelektą. Išvada.

Ištrauka

Jei pažvelgtume į praeitį, tai maždaug prieš 2 mln. metų, vienas iš dabartinio žmogaus pirmtakų, vadinamasis australopitekas padarė lemiamą atradimą: jis pirmasis suprato, kad aštriabriaunis akmuo yra įrankis, galintis žymiai pagerinti jo gyvenimą. Akmuo buvo nusmailintas, pririštas prie medinio koto.
Tačiau gal kur kitur kitoje visatoje palankios sąlygos leido išsivystyti gyvoms būtybėms, kurioms protiniais sugebėjimais mes neprilygstame.
Žmogui yra būdinga siekti spręsti iškilusias problemas bei veržtis į sėkmę, kad šios pastangos būtų vaisingos, reikia žinių ir pratimų sugebėjimų. Pirmoji sąlyga aiški: kuo daugiau mokaisi ir įsidėmi, tuo daugiau išmanai. Kitaip yra su intelektu plačiąja prasme. Tai diskutuotina tema, nors daugelis mokslininkų sutinka, kad paveldėjimas (genetika) šioje srityje turi lemiamą reikšmę, kad išvengtume neaiškumų. Žodį intelektas derėtų vartoti įgimto protinio pajėgumo prasme.
Mokslas, tiriantis įgimto intelekto matavimo galimybes, vadinamas psichometrija. Ji daugiausia remiasi intelekto koeficiento IK testais. Tokie testai padeda įvertinti asmens protinius sugebėjimus.
Jeigu remsimės požiūriu, kad intelektas yra paveldimas, o ne išugdomas, galima būtų manyti, kad IK testų rezultatai yra nekintantys, ir kiekvienas žmogus turi savo individualų koeficientą. Bet teigiama, kad ši nuomonė neteisinga, nes testų grupės nepakankamai standartizuotos, todėl negali būti lygiavertės. IK testai iš dalies remiasi įgytomis žiniomis ir mokėjimais. Įgimtų savybių neįmanoma pakeisti, tuo tarpu yra būdas, padedantis pagerinti IK testo rezultatus.
Remiantis intelekto testais protinių sugebėjimų sritis jau daugiau nei 100 metų intensyviai studijuojama ir tyrinėjama, tačiau mokslininkai negali prieiti aiškios bendros nuomonės. Pagalvojus, kokį mokslininkų susidomėjimą žadina intelekto klausimas, stebina, kad iki šiol nėra net bendro sąvokos apibrėžimo.

Lotyniškai intellectus (gr."nus") – pažinimas, supratimas, protas.( Psichologijos atlasas, 1 t., 2001). Platonas intelektą vadino Dievo duota sielos jėga. Aristotelis aiškino, kad protas (ratio) atsirado pažinimo procese. E. Kantas, priešingai, intelektu (vokiškai. Verstand) vadina sugebėjimą kurti sąvokas, o protu (vok. Vermunft) – kurti metafizines idėjas.
Psichologinėje literatūroje yra keletas intelekto sampratų. Intelektas tiriamas kaip:
gebėjimas skaičiuoti – gebėjimas operuoti skaičiais ir atlikti aritmetinius veiksmus;
verbalinis (žodinis) lankstumas – gebėjimas lengvai, laisvai ir tinkamais žodžiais išdėstyti savo mintis;
verbalinis suvokimas – gebėjimas suvokti žodinę ir rašytinę informaciją;
erdvinė orientacija – gebėjimas įsivaizduoti erdvėje įvairius daiktus ir objektus;
atmintis;
gebėjimas mąstyti;
suvokimo greitis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-17
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai12
Dydis21.37 KB
AutoriusRENATA
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaUtenos kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Intelektas. Intelekta aiskinancios teorijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Utenos kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą