Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Intelektas (12)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Intelektas. Intelekto struktūra ir rūšys. Intelekto matavimas. Intelekto kitimas. Intelektą įtakojantys veiksniai. Įvairūs intelekto skirtumai. Intelekto gerinimas.

Ištrauka

Lotyniškai intellectus (gr. "nus") – "pažinimas, supratimas, protas". Platonas intelektą vadino Dievo duota sielos jėga. Jo mokinys Aristotelis aiškino, kad protas atsiranda pažinimo procese. Tuo tarpu E.Kantas, priešingai, intelektu vadino sugebėjimą kurti sąvokas, o protu – metafizines idėjas. Galiausiai Hėgelis intelektu vadino sugebėjimą abstrakčiai analitiškai klasifikuoti, o intelektas – tai aukštesniojo, protingo ir konkretaus supratimo prielaida.
Taigi, intelektas – tai sumanumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Psichologinėje literatūroje yra keletas intelekto sampratų. Intelektas tiriamas kaip:
- sugebėjimas operuoti abstrakčiais simboliais ir ženklais (Spearman C., 1904, 1950; Terman L., 1916, 1925)
- sugebėjimas adekvačiai prisitaikyti prie naujų situacijų (Binet A., 1904; Stern W., 1916) arba mokytis (Woodrow I., 1964; Steik D., Dunkanson J., 1964)
- sugebėjimas perdirbti informaciją sprendžiant problemas (Guilford J.P., 1955; Estes W., 1982; Sternberg R.J., 1985).
Siaurąja prasme intelektą galėtume apibrėžti kaip ypatingą subjekto ir objektų sąveikos formą, specifinę veiklą, kilusią iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras.
Kasdienybėje intelektu vadiname žmogaus sumanumą, protingumą, sugebėjimą spręsti problemas, greitai perprasti dalykus bei pasimokyti iš patirties.
A.Binet intelektą siejo su dėmesiu. Jis teigė, jog skirtingus intelekto lygius lemia skirtingas dėmesys ir savo tyrimais įrodinėjo, jog atsiliekantys individai nuo pirmaujančių skiriasi dėmesio savybėmis. Vėliau R.Cattelis išskyrė du intelekto veiksnius: "tekantį" (fluid) ir "kristalizuotą" (crystallized). Jo aiškinimais, "tekantis" intelektas priklauso nuo prigimties ir pasireiškia sprendžiant visiškai naujus uždavinius, o tuo tarpu "kristalizuotasis" – sprendžiant pažinimo uždavinius, reikalaujančius protinio darbo įgūdžių. Pastarąjį lemia aplinka ir mokymas. Taigi, galima teigti, jog vienas yra įgimtas, o kitas – įgytas.
Tačiau manoma, jog intelektas tai nėra vien tik sugebėjimas protauti, spręsti problemas bei išmokti, o yra taip pat susijęs ir su emocijomis, jutimais, įgūdžiais bei bendravimo sugebėjimais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-28
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis16.76 KB
AutoriusDiana
Viso autoriaus darbų17 darbų
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Intelektas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą