Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Kognityvinė psichologija>Aklųjų pažintinių funkcijų savitumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aklųjų pažintinių funkcijų savitumai

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Regos sistema. Aklumo sąvoka ir ypatumai. Pirminis aklumo sutrikimas. Regos sutrikimo laiko ypatumai. Aklumo priežastys. Vaikų aklumo ypatumai. Senyvo amžiaus žmonių aklumo ypatumai. Aklųjų jutiminio pažinimo ypatumai. Aklojo pažinimo formos. Rega. Klausa. Kalba. Taktilika. Kinestetika. Vibraciniai pojūčiai. Kiti aklųjų pažinimo būdai. Pagalba akliesiems, ugdant jų pažintines funkcijas. Išvados.

Ištrauka

Regėjimas – vienas svarbiausių jutimų, teikiančių daugiausia informacijos apie aplinką (Kaffemanas, 2002) ir kurį sukelia tam tikru atstumu esantys dirgikliai. Jie yra esminiai mums orientuojantis aplinkoje, ją tiriant, kalbantis su žmonėmis ir gaunant informaciją apie mus supantį pasaulį.
Deja, ne visiems pavyksta visą gyvenimą regėjimu kaupti informaciją ir stebėti besikeičiančią aplinką. Nemažai žmonių praranda regėjimą ir dėl to patiria daugiau nemalonumų nei regintieji.
Nors daugelis žmonių šiais laikais užjaučia akluosius bei sunkiai matančius ir gaili jų, tačiau aklieji ypatingai nori, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir nenori, kad jiems be reikalo būtų teikiama pagalba. Atvirkščiai, jie labai karštai gina savo savarankiškumą ir tai kuo puikiausiai įrodo pakankamai geras kaip aklųjų prisitaikymas prie juos supančios aplinkos.
Regėjimo sistema yra sudėtingas įvairių funkcijų derinys, kurios veikla yra neatsiejama nuo daugelio kitų analizatorių veiklos: klausos, judėjimo, lytėjimo, uoslės ir kt.
Nerviniai impulsai iš fotoreceptorių aksonais sklinda į regos centrus smegenyse:
viršutinį dvikalnį vidurinėse smegenyse;
šoninį alkūninį kūną tarpinėse smegenyse;
didžiųjų pusrutulių pakaušio sritį.
Pirminiuose regos centruose gauta informacija apie atskirus objekto požymius yra perduodama į aukštesnius regos centrus ir susintetinama į bendrą vaizdą – suvokinį, vėliau objektas atpažįstamas ir įvardijamas.
Aklieji – tai žmonės, kurie visiškai nemato (Gudonis, 1986) ir neskiria šviesos nuo tamsos.
Silpnaregystė ir aklumas žinomi nuo seniausių laikų. Tačiau regėjimo netekimas dažniau eiliniam reginčiam piliečiui atrodo žymiai baisiau nei regėjimo netekusiam asmeniui. Žinoma, aklumas labai riboja žmogaus veiklą ir galimybes, priverčia keisti gyvenimą ir derintis prie naujų sąlygų bei aplinkybių.
Informacijos prieinamumo prasme aklumas ir silpnaregystė yra sunkiausiai ir brangiausiai kompensuojama negalia, nes pateikiama informacija turi būti girdima ir apčiuopiama (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, 2002).
Remiantis tyrimų rezultatais, aklumas užima trečią vietą pagal didžiausią baimę keliančių būklių sąraše (labiau bijoma tik AIDS ir vėžio) (Jernigan, 1992), nors tai yra mažiausiai paplitusi negalia. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-11
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis20.17 KB
Autoriusakvile
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Akluju pazintiniu funkciju savitumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą