Vienas žymiausių filosofų buvo Platonas. Jo mintis ir idėjos plačiai yra paplitę tarp filosofų. Čia mes bandysime trumpai supažindinti su Platono idėjomis, jo plačia pasaulėžiūra jo garsiomis mintimis, kuriomis jis mokė savo mokinius, ir kurie giliai įsirėžė į visos civilizacijos vystim1sį.
Terminas "idėja" graikiškai reiškia rūšį, formą. Anksčiau graikų filosofai šį terminą vartojo būtent ta prasme. Platonas "idėją" suprato kaip savotišką esmę, kuri yra daikto priežastis (ji esanti pirmiau negu pats daiktas). Be to Platonui idėja reiškė mintimi suvokiamą tobulybę, prie kurios nieko negalima pridėti ir nieko atimti, - idealų modelį, absoliutą ar bendrybę; bendrybę ta prasme, kad ją, kaip rūšine sąvoka, rūšies kategorija, išreiškiama ir įprasminama viskas, kas kasdieniame, žemiškajame žmonių gyvenime pasireiškia kaip atskirybė - individualybė. Idėja savo esme yra nekintanti, amžina. Materija yra idėjos priešingybė: daikto atsiradimą nulemia materijos ir idėjos sujungimas. Materija yra ne kas kita, kaip pasyvi, beformė masė. Pasak Platono, kiekvienas objektas turi savo idealųjį prototipą (idėją). Idėja nėra tolygi jokiam objektui. Ji pirminė. Materialūs daiktai yra atšvaitas. Idėjos - amžinos, materialūs daiktai - laikini. Visa, kas susiję su materialumu, nepastovu. Žmogus susideda iš laikino kūno ir amžinos sielos. Jutimo organai, koreguojami kūno, priklauso nuo jo. Todėl mūsų pojūčiai negali duoti tikro vaizdo.
Grožis yra ypatingas tuo, kad nelyginant koks magnetas traukia prie savęs kitus žmones - ir vyrus, ir moteris. Gražus kūnas, stotas, gražios, malonus akiai moters, merginos kūno formos, be abejo, esančios pakankamas garantas meilei - Erotui tarp vyrų ir moterų atsirasti, vaikams gimti, šeimai sukurti. Tačiau net ir labai gražus kūnas - tiek jaunuolio, tiek ir merginos - nėra ir negali būti tobulas, kadangi, pasak Platono, kalbančio savo mokytojo Sokrato lūpomis, jis nėra amžinas ir nekintamas; be to, visada yra tikimybė, kad gali atsirasti dar gražesnė mergina ar jaunuolis. Todėl ieškantysis absoliutaus grožio paslapties, pavyzdžiui, tam pasišventęs filosofas, anksčiau ar vėliau, tačiau neišvengiamai, susiduria su šia problema- ir ne tik kaip filosofijos, bet ir kaip su dvasios prigimties problema. ...