Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelio būtis

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Aristotelio tikrovė. Jusliškas pažinimas. Aristotelis ir jo filosofinės idėjos. Būtis. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados.

Ištrauka

Aristotelio (384 – 322m. p. m. e.) mokslinė veikla apėmė visas to meto žinojimo sritis. `Mokslininkus iki šiol stebina, kaip jis kiekvieną nagrinėjamą klausimą sugebėjo pagrįsti tokia gausia, kruopščiai parinkta ir sistemingai pateikta faktine medžiaga. Įvertindamas ir panaudodamas savo pirmtakų teorijas, Aristotelis kiekvienoje jų ieškojo pozityvių momentų. Juos derindamas, sukūrė filosofinę sistemą, kuri leidžia jį apibūdinti kaip "universaliausią galvą tarp antikos filosofų".
Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami Aristotelį su Platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir Aristotelis suvokiami kaip tam tikri priešininkai. Aristotelis įsitikinęs pasaulio pažįstamumu.
Klausimas, kurį sprendžia abu filosofai: kaip galima tikrą žinojimą pasiekti ?Tai lemia mąstymo ir tapatybės struktūrų egzistavimus. Mūsų sprendimai turi atitikti pažįstamus daiktus. Aristotelio filosofijoje nemanoma, kad realybę sudaro idealių daiktų būtis. Mūsų mąstymo teiginiai turi atitikti realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelis iškelia klausimą: kad mes gyvename realių daiktų kosmose.
Tikrovė Aristoteliui yra konkrečių daiktų visuma apibūdinama kategorijomis: vietos, laiko, substancijos ir kt.
Aristotelis pradeda ontologinę analizę, tyrinėdamas substancijų kaitą. Judėjimas erdvėje tėra tik viena tokios kaitos rūšis. Kaip Aristotelis aiškina judėjimą ? Judėjimas yra potencijos aktualizacija, turime perskirti tą pačią potencijos sąvoką:
Aktyvioji potencija yra gebėjimas sukelti aktą.
Pasyvioji potencija yra gebėjimas priimti aktą.
Kitos judėjimo erdvėje rūšys aptinkamos nagrinėjant kiekybę (didėjimas ir mažėjimas), kokybę (susirgimas ir pasveikimas), substancijos santykiu su kitomis substancijomis (įsimylėjimas ir susipykimas) ir t.t. Visose šiose kaitose kinta substancijos apibrėžtys, tuo tarpu pati substancija lieka lygi pati sau. Substancija yra savitoji būtybė, kuri tam tikra prasme "stovi savyje". Substancijos apibrėžtys, kurios keičiasi, yra nesavitos būtybės. Tai yra akcidencijos.
Tik pakankamai ilgai stebėdami ir tyrinėdami būtybę, imame suvokti, kas jai esmiškai priklauso.
Savo svarbiausioje knygoje "METAFIZIKA" Aristotelis gvildena būtie problemą kaip vieną svarbiausių filosofijos problemų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-18
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis22.59 KB
AutoriusJolanta
Viso autoriaus darbų11 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelio butis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą