Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Aristotelio dorybių teorijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelio dorybių teorijos

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Aristotelio dorybių teorija. Saikingumas. Drąsa ir narsumas. Išmintis. Teisingumas. Dosnumas ir iškilnumas. Didybė. Draugiškumas ir sąmoningumas. Eudemonija – kaip aukščiausias gėris. Kodėl žmogus privalo būti doras. Išvados.

Ištrauka

Aristotelis — antikinio pasaulio mąstytojas. Jo filosofijos istorinė reikšmė itin ilgaamžė. Amžininkai jį žinojo kaip garsų filosofijos mokytoją, įsteigusį savo mokyklą, išlikusią dar ilgai po įkūrėjo mirties. Jo vardas neužmirštas ir viduramžiais, kurie apskritai nebuvo palankūs filosofijai. Beveik visi naujosios filosofijos kūrėjai ne tik rėmėsi vienomis ar kitomis Aristotelio idėjomis, bet ir kiekvieną reikšmingesnę savo filosofijos naujovę siejo su klausimu, kas yra gyva Aristotelio filosofijoje ir gali būti perimta iš jos.
Aristotelis užbaigė filosofijos paieškas, apžvelgdamas jos nueitą kelią, susumuodamas svarbiausius jos rezultatus, ir išreiškė visa tai didžiule metafizine sistema.
Iki šių dienų išliko tik dalis tos daugybės darbų, kurie antikos laikais buvo priskiriami Aristoteliui. Darbuose dėmesį skyrė metafizikai ir logikai, teorinei filosofijai bei praktinei filosofijai. Taigi, nagrinėdamas praktinę filosofiją, nemažai dėmesio skyrė žmogui, ir teigė, kad žmogaus prigimtis, sudėtinga, o visi jo poreikiai privalo būti tenkinami; žmogus turi veikti praktiškai, svarbu tik, kad jis veiktų protingai, vadinasi, kad gyventų laikydamasis etinių dorybių.
Pasak Aristotelio, dorovė – žmonių bendravimo pagrindas. Jis pabando ją pritaikyti konkrečių jau žinomų dorybių analizei. Aristotelis dorybių nesieja taip aiškiai ir griežtai su žmogaus sielos struktūra, jis analizuoja jas, įveda naują dorybių klasifikaciją, skirstydamas jas į proto ir į būdo.
Taigi referato tikslas susipažinti su pagrindinėmis Aristotelio pateiktomis dorybėmis: saikingumas, drąsa, išmintis, teisingumas. Bei ne ką mažiau svarbesnes – dosnumą ir iškilnumą, didybė, draugiškumas ir sąmojingumas.
Laimę arba žmoniškąjį gėrį galime apibrėžti kaip sielos veiklą remiantis tobulumu arba dorybe, o jeigu yra kelios dorybės, tai remiantis geriausia ir tobulinusia iš jų.
Aristotelis griežtai neigė, kad taip apibrėžiama laimė nesuderinama su malonumu: tie, kurie įpratę atlikti dorus ir kilnius darbus, jaučia malonumą juos darydami, nes tokie darbai yra iš prigimties malonūs. Vis dėlto dorybės ir laimės ryšys kai kuriais reikšmingais aspektais nėra besąlygiškas. Aristotelis pripažįsta, kad sunku arba neįmanoma elgtis dorai ar pasiekti laimę neturint minimalaus "išorinių gėrybių" kiekio. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-23
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis18.8 KB
AutoriusOrinta
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelio dorybiu teorijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių valstybinė kolegija
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą