Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Aristotelio filosofinės sistemos bruožai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelio filosofinės sistemos bruožai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Aristotelio filosofinės sistemos bruožai. Aristotelio gyvenimas. Logika. Substancija. Materija ir forma. Santykis tarp materijos ir formos. Judėjimo teorija. Etika. Valstybės teorija.

Ištrauka

Aristotelio (384—322 m. p. m. e.) mokslinė veikla apėmė visas to meto žinojimo sritis. Mokslininkus iki šiol stebina, kaip jis kiekvieną nagrinėjamą klausimą sugebėjo pagrįsti tokia gausia, kruopščiai parinkta ir sistemingai pateikta faktine medžiaga. Įvertindamas ir panaudodamas savo pirmtakų teorijas, Aristotelis kiekvienoje jų ieškojo pozityvių momentų. Juos derindamas, jis sukūrė filosofinę sistemą, kuri leidžia jį apibūdinti kaip "universaliausią galvą tarp antikos filosofų".
Gyveno Aristotelis tuo metu, kai graikų miestai-valstybės (poliai) smuko ekonomiškai ir politiškai, nors savo kultūra dar ir pirmavo. Į istoriją įžengė nelabai kultūringa, netgi pusiau barbariška Makedonija. Ji pajungė naminių karų ir vidinės netvarkos išvargintus graikus ir suvienijo juos kovai prieš persus. Makedonijai ir buvo lemta kalaviju praskinti kelią graikų kultūrai į beveik visą tuo metu žinomą pasaulį.
Aristotelio gimtinė - Stagiro miestas Egėjo jūros pakraštyje. Jo tėvas Nikomachas - Makedonijos karaliaus gydytojas. 15 metų Aristotelis neteko tėvo, paveldėdamas iš jo didelę biblioteką ir šeimos tradicijas - domėjimąsi gamtos mokslais. Dėdės globojamas, būsimasis filosofas, sulaukęs 17 metų, atvyko į Atėnus ir įstojo į Platono Akademiją. Čia jis praleido 20 metų: iš pradžių kaip mokinys, vėliau - mokytojas, mokslo vyras. Tai buvo didelio, įtempto darbo ir savarankiškos pasaulėžiūros formavimosi metai.
Iš pradžių Aristotelis sekė Platonu. Vėliau (nors pagarbos mokytojui jis niekada neprarado) jame lyg atbudo tradiciniai išimtininko interesai. Platono idėjų suabsoliutinimas Aristotelio nebepatenkino, ir jis pasisakė prieš mokytojo idealistinę doktriną, mėgindamas suderinti kraštutinumus: sensualizmą su racionalizmu, materializmą su idealizmu. Ieškojimas vidurio tarp kraštutinumų buvo bene būdingiausias Aristotelio mąstysenos bruožas, kuris iš dalies apsprendė mąstytojo svyravimus tarp idealizmo ir materializmo. Jis derino Demokritą su Platonu, tačiau Platonui jo teorijoje vis dėlto buvo teikiama pirmenybė.
Po Platono mirties Aristotelis paliko Akademiją. Kurį laiką jis pabuvojo Mažojoje Azijoje, vėliau Lesbo saloje, o 356 m. p. m. e. buvo pakviestas auklėti Aleksandrą Makedonietį, kurį jis 3 metus mokė filosofijos, politikos ir kitų dalykų. Tai susiejo dvi stambias antikos asmenybes, nors jų tarpusavio santykiai iki šiol tėra neaiškūs. Kai Aleksandras, tapęs valdovu, pradėjo žygį į Aziją, Aristotelis sugrįžo į Atėnus ir, Akademijos pavyzdžiu, įkūrė Likėjuje mokyklą, vėliau pavadintą Licėjumi. Tai buvo stambi mokslo įstaiga, lyg specialus tyrimų institutas, kuriame dirbo žymūs to meto mokslininkai, tyrinėtojai. Pagal darbo formą (Aristotelis mėgdavo aiškinti mokiniams filosofines problemas, vaikštinėdamas su jais alėjomis) ji gavo peripatetikų (pasivaikščiojančiųjų) vardą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-08
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis19.73 KB
Autoriusauthor
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelio filosofines sistemos bruozai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą