Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Aristotelio filosofijos pagrindai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelio filosofijos pagrindai

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įžanga. Aristotelio filosofijos pagrindai. Aristotelis ir jo filosofinės idėjos. Jusliškasis pažinimas. Aristotelio tikrovė. Būtis. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados.

Ištrauka

Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami Aristotelį su Platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir Aristotelis suvokiami kaip tam tikri priešininkai. Aristotelis įsitikinęs pasaulio pažįstamumu.
Klausimas, kurį sprendžia abu filosofai: kaip galima tikrą žinojimą pasiekti ?Tai lemia mąstymo ir tapatybės struktūrų egzistavimus. Mūsų sprendimai turi atitikti pažįstamus daiktus. Aristotelio filosofijoje nemanoma, kad realybę sudaro idealių daiktų būtis. Mūsų mąstymo teiginiai turi atitikti realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelis iškelia klausimą: kad mes gyvename realių daiktų kosmose.
Aristotelis gimė 384 metais Stageiroje, tragiškajame Chalkidikės pusiasalyje.Jo protėviai buvo gydytojai.Šeimos tradicijos ir auklėjimas skatina jį stebėti gamtą netgi anksčiau, kol jis susidomi sokratikų etika ir dialektika bei Platono metafizika. Daugiausiai dėmesio jis skyrė biologijos mokslo sričiai pagal ją modeliavo savo filosofijos sąvoką. Biologija jo sistemoje vaidino tokį vaidmenį, kokį Platono sistemoje – matematika ir matematinė gamtotyra, kuria Aristotelis išmanė prasčiau ir į kurias mažiau atsižvelgia.
Aristotelis buvo Platono mokinys ir iš jo perėmė nepaprastai daug minčių. Aristoletis, mokslo istorikas ir neeilinis eruditas, geriau nei kas nors kitas pažino senąsias ir dabartines filosofines ir mokslines pažiūras.
Jo pasaulėžiūros pamatas buvo dvejopas: iš Platonos jis išmoko idealizmo, o polinkių požiūriu buvo realistas. Jis neigė, kad anapus atskirų daiktų galėtų būti idėjos; užtat pripažino, kad žinios yra sukauptos bendrosiose sąvokose. Jo išvada tokia: Būtis yra atskirybė, o žinios – visuotinybė.
Aristotelio sąvokų teisingumo pamatas yra apibrėžimas, o sprendinių – įrodymas; dėl to apibrėžimas ir įrodymas buvo svarbiausios jo logikos temos.
Sprendinį Aristotelis traktavo kaip sąvokų junginį; loginis vienetas jam buvo sąvoka. Į sprendinį įeina dvi sąvokos, viena – subjektas, kita – predikatas, ir pats sprendinys yra sąvokų jungimas tokiu būdu, kada amžiaus bendra sąvoka įjungiama į bendresnę (techniškai kalbant, atliekama sąvokų "subsumpcija"). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-20
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis18.02 KB
AutoriusLINELIS
Viso autoriaus darbų22 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelio filosofijos pagrindai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla / 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą