Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Daiktai, kaip civilinės teisės objektai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Daiktai, kaip civilinės teisės objektai

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Socialinė – ekonominė nuosavybės raiška. Daiktų sąvoka civilinėje teisėje. Daiktų rūšys civilinėje teisėje. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai. Daiktų skirstymas į daliuosius ir nedaliuosius. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai. Sąžiningas ir nesąžiningas daikto valdymas. Valdymo teisės įgijimas. Valdymo teisės pasibaigimas. Nepertraukiamas daikto valdymas. Valdymo teisės gynimas ir atstatymas. Turto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo. Atsiskaitymai grąžinant turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Išvados.

Ištrauka

Daiktinei teisei būdinga tai,kad tik vienas daiktinių teisinių santykių subjektas yra aktyvus,o kitas subjektas,kuriuo gali būti bet kuris tiek fizinis,tiek ir juridinis asmuo,valstybė ar savivaldybė yra pasyvus.Prievolinei teisei kaip santykinei teisei, būdinga,kad visi subjektai yra konkretūs asmenys,paprastai turintys konkrečių prievolių.Vadinasi ,daiktines teises gali pažeisti bet kuris subjektas,o prievolines – konkretūs prievolinių teisinių santykių subjektai.Pažeidus daiktinės teises,ieškinį galima pareikšti bet kuriam šias teises pažeidusiam asmeniui,t.y.ieškinys visur eina paskui daiktą nepriklausomai nuo to,kur ir pas ką daiktas yra,kaip jis ten atsidūrė ir pan.Be to ,daiktinės teisės atsiranda nepriklausomai nuo pasyvių subjektų valios,o prievolinės teisės negali atsirasti be subjektų tiesiogiai ar netiesiogiai pareikštos valios.
Daiktinė teisė yra absoliutinė teisė, o prievolinė teisė – santykinė. Daiktinėje teisėje konkretus savininkas ir konkretus daiktas. Tiek daiktinės, tiek prievolinės teisės objektais gaili būti daiktai, bet daiktinės teisės objektai tik daiktai, o prievolinės – ne tik daiktai. Daiktinei teisei būdinga tai, kad visi su daiktu susiję apsunkinimai eina kartu su daiktu, nepriklausomai nuo daikto savininko pasikeitimo. Prievoliniuose teisiniuose santykiuose tai priklauso nuo šalių valios. Jei susiduria daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, tai visais atvejais prioritetas suteikiamas daiktinei teisei.

Pagrindinė socialinė-ekonominė privatinės nuosavybės atsiradimo priežastis buvo visuomenės gamybinių jėgų augimas. Jau žmogui išmokus gaminti ne tik akmeninius, bet ir metalinius darbo įrankius, vietoj skurdaus pirmykščio medžioklės ūkio ir gatavo maisto rinkimo pakankamai išsivysčius gyvulininkystei, žemdirbystei ir amatinei gamybai, kolektyvi bendruomeninė gamyba pasidarė nebūtina. Susidarė galimybė kaupti turtus atskirų asmenų rankose. Tobulėjant gamybos priemonėms ir kylant darbo našumui, atskiras žmogus galėjo pereiti prie individualaus ūkio, gaminti produktus savo jėgomis be kitų giminės bendruomenės narių tiesioginės pagalbos.
Gyvulininkystės ir žemdirbystės išskyrimas reiškė, kad atsirado visuomeninis darbo pasidalijimas, t.y. iš pradžių atskiros bendruomenės, o paskui ir atskiri bendruomenių nariai verstis skirtingomis gamybinės veiklos rūšimis.
Greta žemdirbystės bei gyvulininkystės rutuliojosi ir kitos gamybinės veiklos rūšys. Žmonės išmoko gaminti indus iš molio, atsirado rankinis audimas. Ypač didelę reikšmę turėjo atradimas, kaip lydyti metalą – iš pradžių varį, o po to žalvarį. Plėtojosi amatinė gamyba, ir bendruomenėse pamažu atsiranda žmonių, nuolat besiverčiančių amatais.
Iš pradžių mainai vykdavo tarp gimininių bendruomenių. Tai, ką jos mainydavo ir ką mainais gaudavo, buvo bendruomenės, arba viešoji nuosavybė. Tačiau tolesnė darbo visuomeninio pasidalijimo ir mainų raida vis labiau ardė viešąją (bendruomeninę) nuosavybę. Atskiros šeimos, seniau įėjusios į gimininę bendruomenę ir naudojusios geresnius darbo įrankius, pradėjo atsiskirti ir savarankiškai ūkininkauti. Giminė suskildavo į dideles patriarchalines šeimas, o vėliau ir didelės patriarchalinės šeimos viduje ėmė išsiskirti atskiros šeimos, kurios gamybos įrankius, gyvulius pavertė savo privatine nuosavybe.
Taigi galima sakyti, kad privatinė nuosavybė atsirado vis didėjančio visuomeninio darbo pasidalijimo sąlygomis. Darbo pasidalijimo santykiai nenaikino viešosios (bendruomeninės nuosavybės, kaip visuomeninės nuosavybės atmainos) gamybos vientisumo, jie buvo istorinė to vientisumo evoliucionavimo forma. Privatinė nuosavybė atspindėjo visuomeninio (bendruomeninio) darbo pasidalijimo procesą ir skatino jį, tuo sudarydama optimalias sąlygas gamybinių jėgų pažangai. Vadinasi, privatinė nuosavybė reiškė aukštesnio negu viešoji (bendruomeninė, visuomeninė) nuosavybė lygmens santykius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-01
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis38.74 KB
Autoriusjustas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Daiktai kaip civilines teises objektai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą