Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Motyvacija (5)

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Poreikiai ir motyvai. Poreikių apibūdinimas. Poreikių hierarchija. Motyvų esmė ir funkcijos. Įsisąmoninti ir neįsisąmoninti motyvai. Motyvų kova ir kaita. Motyvacija. F. Hercbergo motyvacijos teorija. V. Vroomo lūkesčių teorija. J. Adamso teisingumo teorija. McCleland motyvacijos teorija. Motyvacijos samprata. Laimėjimų motyvacija. Vidinė motyvacija ir laimėjimai. Profesinė motyvacija.

Ištrauka

Motyvai, skatinantys žmogaus veiklą, išreiškia jo santykį su aplinka, kuris atsispindi emociniuose išgyvenimuose. Tenkinant poreikį, emocijos kinta nuo nepasitenkinimo, įtampos, kančios link teigiamų emocijų, priklausomai nuo poreikio patenkinimo sėkmingumo. Jei veikla neduoda teigiamų rezultatų, poreikį patenkinti sunku arba neįmanoma, kyla nusivylimas, neigiamos emocijos neatslūgsta, įtampa lieka.

Poreikių apibūdinimas

Jokia veikla neprasideda nuo priežasties, be ją sužadinančio stimulo. Įsivaizduokime tuščią į vandenį panardintą indą. Jis tučtuojau prisipildo. Kokie čia veikia dėsniai? Pirmiausia, atsiranda slėgio skirtumo stimuliuojamoji jėga, varanti vandenį į indą. Taip ir žmogui – susidarius tuštumui ar trūkumui kurioje nors sielos kertelėje, atsiranda jėga – poreikis, skatinantis šį trūkumą užpildyti. Šios jėgos dėka skatinamojo veiksmo tuštuma užpildoma, ir ankstesnis diskomfortas ar įtampa atslūgsta. Ši įtampos būsena išreiškia kiekvieno žmogaus priklausomybę nuo gyvenimo sąlygų. Jusdamas kokį nors poreikį, pavyzdžiui, norėdamas valgyti, žmogus pirmiausia kreipia žvilgsnį į aplinką – ieško, kaip būtų galima šio poreikio sukeltą įtampą pašalinti ir savo veiklą nukreipti į tuos objektus, kurie (žinoma iš patirties) padeda numalšinti alkį.
Kiekvienas žmogus, siekdamas patenkinti savo poreikį, elgiasi skirtingai. Vienas, norėdamas valgyti ir jausdamas malonumą gaminti maistą, verda, kepa, dengia stalą, o po to skanauja. Taip jis, tenkindamas maitinimosi poreikį, patiria malonumą. Kitas, mėgstantis pietauti su kolegomis, eina į kavinę. Trečias, norėdamas patikti draugei, kviečia ją į restoraną, taigi patenkina bent keletą poreikių, kurių vienas – maitinimosi. Visi šie žmonės patenkins poreikį maitintis sau priimtiniausiu būdu. Vadinasi, pajutę poreikį valgyti, jie turėjo pagalvoti, kaip tai padaryti, išsirinkti tinkamiausią variantą, apgalvoti savo galimybes, ryžtis veikti pagal savo planą ir t.t.
Suprantama, kad bet kokį poreikį jaučiantis žmogus negali pašalinti įtampos, neturėdamas ryšio su aplinka. Neturėdami maisto, nepatenkinsime maitinimosi poreikio, konstruktorius negalės kūrybiškai patobulinti kokio nors mechanizmo, neturėdamas sąlygų dirbti su technika ir patikrinti savo idėjų teisingumo.
Aplinka teikia žmogui informaciją, kurią kiekvieną dieną subjektas priima kitaip, savaip naudodamas suvokimo ir pojūčių kanalus. Informacija patenka į protą, kur mąstymo kalba ji analizuojama ir interpretuojama: sprendžiami įvairūs klausimai, numatoma tolimesnė veikla, vertinama informacija, kuriamos idėjos, formuojamos nuomonės, lyginama su turimais stereotipais, ieškomos priežastys, pagrindimas ir t.t. Vėliau perdirbta informacija keliauja poreikių sferą. Atlikus tokį darbą, kiekvieną kartą kyla klausimas, ar tai, ką gaunu atitinka mano poreikius, mano tikslus, ar tai mažina mano vidinę įtampa ir nepasitenkinimą, kilusį iš buvusio trūkumo ar stokos. Jei informacija atitinka mūsų lūkesčius, kyla teigiamos emocijos, teigiami atsakomieji jausmai. Jei ne, kyla neigiamos emocijos. Emocijos sąlygoja elgesio ir veiklos reakcijas, t.y. tai, ką kiti žmonės vertina ir priima kaip informaciją iš mūsų. Tai mūsų komunikacija (kalba, verbalinė arba neverbalinė emocijų išraiška) ir atitinkama veikla.
Pavyzdžiui, jei tam tikru momentu dominuoja įvertinimo poreikis, o žmogus gauna laišką – atsakymą, kad jo padarytas darbas netinkamas, atsiranda nepasitenkinimas savimi irdavo sugebėjimais, kyla poreikis dirbti kitaip. Jei kokie nors išgyvenimai ar nemalonios situacijos išugdo mumyse pastovų nepilnavertiškumo jausmą, mes, gavę net ir teigiamą savo darbo įvertinimą, sunkiai juo patikėsime. Galime galvoti, jog tai pataikavimas, o gal konkurso lygis labai žemas.ir emocijos kyla atitinkamai mūsų įsitikinimams, netgi neapdorojant informacijos mąstymu ir nesigilijant į šiuo metu dominuojančius savo poreikius. Jei išgyvename nepasitikėjimą, mūsų elgesys bus neteisingas ir toje situacijoje netinkamas. Tik išsianalizavę savo poreikius, galime reguliuoti ir atstatyti pusiausvyrą.
Taigi poreikiai yra įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo, skatinanti žmogų veikti ir atspindinti jo priklausomybę nuo aplinkos. Vadinasi, poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-15
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis23.13 KB
AutoriusIlona
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Motyvacija (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą