Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pyktis ir agresija

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Pyktis ir agresija. Agresija. Vaikų apsaugos būdai. Prievartos poveikis skirtingo amžiaus vaikams. Seksualinė prievarta. Seksualinio smurto formos.

Ištrauka

Išminčiai sako, kad pyktis – tai "trumpa beprotybė", kai "žmogus netenka proto". Pyktis gali būti "žalingas daug labiau negu jį sukėlusi žala". Tačiau kiti išminčiai teigia, jog "kilnus pyktis" "bet kurį bailį padaro drąsuoliu" ir "sugrąžina jam galią".
Kodėl mes pykstame? Norėdamas tai išsiaiškinti, Jamesas Averillis paprašė daugelio žmonių prisiminti ar kruopščiai užrašinėti savo pykčio išgyvenimus. Dauguma apklaustųjų sakė, jog bent nestipriai supyksta keletą kartų per savaitę; kai kurie supyksta ir keletą kartų per dieną. Dažniausiai pyktis buvo reakcija į suvoktą draugo ar mylimo žmogaus nusikaltimą. Ypač dažnai pykstama, kai kito žmogaus veiksmas laikomas sąmoningu, neteisingu ir išvengiamu. Tačiau ir neapkaltinami nemalonumai – šlykštūs kvapai, aukšta temperatūra, skausmas ir kančia – taip pat gali sukelti pyktį.
Kontroliuojama pykčio išraiška yra daug tinkamesnė negu priešiški pykčio protrūkiai ar tiesiog viduje užgniaužtas pyktis.
Ann Landers tvirtino, kad "vaikus reikia mokyti išlieti savo pyktį. Toks patarimas būdingesnis individualistinėms kultūroms, tačiau jis retai būtų girdimas kultūrose, kuriose žmogaus tapatybė labiau susijusi su grupe. Žmonės, kurie stipriau jaučia savo tarpusavio ryšius, mano, kad pyktis kelia grėsmę grupės darnai. Pavyzdžiui, Taityje žmonės mokosi būti taktiški ir švelnūs. Japonai nuo pat kūdikystės gerokai rečiau rodo pyktį nei amerikiečiai.
Patarimas "išlieti pyktį" remiasi prielaida, kad, reiškiant emocijas atsipalaiduojama arba kyla katarsis. Hipotezė apie katarsį teigia, kad pyktis sumažėja, jei jis "išleidžiamas" agresyviu veiksmu ar fantazuojant. Tyrinėtojų nuomone, kartais taip būna. Žmonės, atkeršiję tiems, kurie juos supykdė, iš tikrųjų nurimsta, jei jie tiesiogiai "atsilygina" tam, kuris juos suerzino, jei jų kerštas atrodo pateisinamas ir jei jų taikinys nėra gąsdinantis. Trumpai tariant, išreikšdami savo pyktį, galime laikinai nusiraminti, jei tai nepalieka kaltės ar nerimo jausmų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-24
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis32.36 KB
Autoriuszuzu
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. A. Petrulytė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pyktis ir agresija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • doc. dr. A. Petrulytė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą