Visi gaminiai ir paslaugos turi savo kainą ir vertę. Daugelis ne pelno ir visos pelno siekiančios organizacijos privalo nustatyti kainas, nepriklausomai kokios paskirties daiktas, paslauga. Kainos mus supa aplinkui, viskas turi savo vertę. Reikia mokėti už važiavimą į darbą, tam tikrą mokestį už savo mokslus, už gyvenamąją vietą, už paimtą paskolą banke ir t.t. Visa tai turi kainą ir tie pinigai turi sąvoką, pavyzdžiui, skaitydamas paskaitą lektorius, gauna honorarą, žiniasklaida atskleidė politikos atstovą ėmusį kyšį, iš asmens, slėpusio mokesčius, bankai skaičiuoja palūkanas, namo bendrijos kartais renka rinkliavas neįprastoms išlaidoms padengti. Visų dirbančių kaina yra alga už darbą.
Šiame kursiniame darbe nagrinėjami klausimai yra labai svarbūs kiekvienai įmonei. Prekė patenka vartotojui per mainų procesą. Santykis, kuriuo prekės mainomos viena į kitą ir kuris išreikštas pinigais, yra kaina. Tarpininkaujant kainai, vyksta prekių mainai. Todėl kaina yra pagrindinis viso prekinio ūkio reguliatorius. Prekių kainų svyravimai nulemia tai, kad gamyba vyktų remiantis paklausa. Rinkos kainos lygis rodo, ar prekės gamybą reikia padidinti, ar sumažinti. Kaina yra tarsi barometras, rodantis prekės trūkumą ar jos perteklių, palyginti su visuomenės poreikiu rinkoje. Firmai dirbant rinkos sąlygomis, kaina yra vienas iš
jos bendrosios politikos elementų. Tai svarbus kiekvienos firmos rodiklis, nes pagrindinė jos funkcija - garantuoti įplaukas iš prekių pardavimo. Be to, kaina labai svarbi ir prekių vartotojams, todėl ji nulemia santykius tarp firmos bei prekių rinkos. Kainodaros politikos pirminėje formavimo stadijoje įmonė turi nusistatyti prioritetinius tikslus, kurių siekimas lemtų tolimesnių strateginių veiklos krypčių pasirinkimą. Neretai kainodaros tikslai suprantami siaurąja prasme ir apsiribojama pelno siekimo deklaravimu. Tačiau aštrėjančios konkurencijos sąlygomis įmonės vis mažiau turi galimybių laisvai nustatinėti kainas ir turi atsižvelgti į padėtį rinkoje. Verslo aplinkos sąlygų pasikeitimai paskatino įmones kelti naujus tikslus, susijusius su kainodara.
Siaurąja prasme, kaina yra pinigų suma, mokama už gaminį ar paslaugą arba pinigai, kuriuos vartotojas keičia į naudą, gaunamą iš gaminio ar paslaugos. Istoriškai kainos susiklostė, tarpusavyje derantis dėl jos pirkėjams ir pardavėjams. Pardavėjai prašydavo aukštesnės kainos nei galėdavo tikėtis, o pirkėjai siūlydavo mažiau, nei būdavo numatę mokėti. Taip derėdamiesi jie pasiekdavo abiem šalims priimtiną kainą. Pavieniai pirkėjai mokėdavo skirtingas kainas už tą patį produktą, nes tai priklausė nuo jų poreikių ir sugebėjimų. Taip, galima teigti, atsirado tokios sąvokos kaip derybos, nuolaida.
Kaina yra vienintelis rinkodaros komplekso elementas, kurio dėka gaunamos pajamos. Visi kiti elementai susiję su sąnaudomis. Kartu kaina yra pats lanksčiausias rinkodaros komplekso elementas. Priešingai produkto savybėms ir įvairioms prekių paskirstymo grandinėms, kainą galima greitai pakeisti.
Daugelyje bendrovių kainodaros veikla nėra gerai vykdoma. Dažniausiai kainodara per daug orientuojama į sąnaudas, kainos neperžiūrimos atsižvelgiant į pokyčius rinkoje, rengiant kainodarą, nepaisoma kitų rinkodaros kompleksų elementų; kainos nepakankamai diferencijuojamos atsižvelgiant į skirtingas produkto savybes, nevienodus rinkos segmentus ar pirkimo situacijas.
Darbo tikslas - atskleisti kainos ir kainų politikos ekonominę prasmę, remiantis praktiniais pavyzdžiais, parodyti, kaip kainos nustatomos ir kaip jas veikia konkurentai.
Darbo uždaviniai - išsiaiškinti kokie veiksniai daro įtaką, kuriuos reikia apsvarstyti prieš nustatant kainas, kokie organizaciniai sprendimai turi būti priimti vadovų. Palyginti ir įvertinti pagrindinius kainodaros metodus, kuriuos sudaro vienas ar daugiau veiksnių, panagrinėti kaip kainodaros sprendimai veikia prekių asortimentą. Pasirinkto darbo objekto M.Kodžio personalinės įmonės gaminių kainų analizė.
Darbo dalykas: kainų politika.
Darbo metodologija: mokslinės literatūros analizė.
Darbo struktūra: darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys.
Atsižvelgiant į minėtus uždavinius, darbas suskirstytas į dvi dalis.
Pirmojoje aptariami teoriniai kainodaros aspektai.
Antrojoje – šių principų taikymas realiai veikiančioje įmonėje, kuri gali pasiūlyti savo pirkėjams visą gamą gaminių pradedant užrašų knygutėmis, raktinėmis, piniginėmis, foto albumais, dėklais vizitinėms kortelėms ir baigiant sudėtingomis rankinėmis ir prestižiniais stalo rinkiniais. Be to didelę gaminių dalį sudaro įvairios odinės įpakavimo dėžės papuošalams, proginėms monetoms, valstybiniams apdovanojimams ir brangioms verslo dovanoms. Siekiant patenkinti įvairius pirkėjų poreikius dalis produkcijos yra gaminama iš odos pakaitalų, juos eksportuoja į Europos Sąjungos ir Baltijos šalis, Rusiją. ...