Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Specialioji pedagogika>Autistiškų vaikų psichologiniai ir pedagoginiai ugdymo aspektai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Autistiškų vaikų psichologiniai ir pedagoginiai ugdymo aspektai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Autizmo samprata. Autizmo priežastys. Autizmui būdingi požymiai. Psichologiniai ugdymo aspektai. Pedagoginiai ugdymo aspektai. Išvados. Apmąstyti.

Ištrauka

Autizmas - paslaptinga liga, kurios priežastys iki šiol tiksliai nenustatytos. Būtent tai mus paskatino daugiau sužinoti apie šį sutrikimą. Ieškodamos informacijos, galvojome, prie kokių sutrikimų priskiriamas autizmas, prie emocijų ir elgesio ar komunikacinių? Analizuojant surinktą medžiagą, paaiškėjo, kad autizmas priskiriamas ir tai ir tai sutrikimų grupei. Iš to galima spręsti apie šios ligos įvairiapusiškumą, sudėtingumą. Autistams būdingas uždarumas, kontaktų su žmonėmis vengimas nulemia tiek komunikacinių, tiek socialinių įgūdžių neišsivystymą. Autizmas – neišgydomas ir lieka visam gyvenimui, tačiau kantriai ugdant, parenkant tinkamas pedagogines, psichologines priemones, galima pasiekti neblogų rezultatų. Geriausiu atveju autistiški žmonės tampa savarankiški. Tačiau reikia labai individualaus požiūrio į kievieną sergantį autizmu ir tik atsakingų, kantrių specialistų kartu su tėvais komanda gali tinkamai padėti autistui.
Autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės, interesų ir panašiais nenormalumais. Lietuvoje apie vaikus, pasižyminčius autizmo sindromu, plačiau pradėta kalbėti prieš 8 – 9 metus (Ivoškuvienė R., Balčiūnaitė J., 2002). Kadangi autizmas vis dar nepakankamai ištirta liga, tai įvairių sričių specialistai šį sutrikimą apibūdina skirtingai, pagal tai, kokių žinių turi. Autizmas vadinamas: autistiniu sutrikimu, vaikystės autizmu, vaikystės psichoze, Kanner sindromu. Autizmo apibrėžimai nevienareikšmiai ir dėl ligos sudėtingumo. Pavyzdžiui pagal Vaitkevičienę (2001) autizmas (gr. Autos – pats) – mąstymas, visiškai priklausantis nuo aktualių individo poreikių, psichinių būsenų, praradimas realaus santykio su tikrove; patologinis uždarumas, noro bendrauti nykimas; ryšių su artimaisiais ir aplinka silpnėjimas. Kiti autoriai autizmą aiškina kaip savitą variantą psichinės disontogenezės, kurios išskirtinis požymis yra heterochronija (gr. Heteros – kitas, chronos – laikas) – nesavalaikis, netolygus, asinchroniškas įvairių centrinės nervų sitemos struktūrų ir funkcijų subrendimas (V.Kgan, K. Lebedinskaja, 1991). Amerikos autizmo draugijos atstovai (1994) tvirtina, kad autizmo pagrindiniai bruožai pasireiškia iki 30 gyvenimo mėnesio ir apima: a) raidos nuoseklumo pakitimus; b) reakcijas į sensorinius dirgiklius ( neadekvačios reakcijos į vizualinius, klausos, taktilinius ar uoslės stimulus); c) kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos gebėjimus; d) bendruosius gebėjimus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-03
DalykasSpecialiosios pedagogikos referatas
KategorijaPedagogika >  Specialioji pedagogika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis15.96 KB
AutoriusAgne
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Autistisku vaiku psichologiniai ir pedagoginiai ugdymo aspektai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą