Epikūras (341- 270 m. pr.Kr.) gimė Samo saloje, bet savo kilme buvo atėnietis.Atėnuose apsigyveno būdamas 18 m. jaunuolis. Epikūras klausėsi įvairių pakraipų filosofų: iš Demokrito šalininko Nausifano sužinojo apie atomizmą; buvo susipažinęs ir su skeptiko Pirono pažiūromis. 306 m. pr. Kr. jis įsteigė savo mokyklą sode (todėl ji vadinama "Epikūro sodu", o jos atstovai - "sodo filosofais"), kuriai vadovavo iki pat mirties.
Epikūro raštų būta gana daug ir įvairių. Jis parašė apie 300 veikalų, 40-ies iš jų pavadinimai žinomi ("Apie atomus ir tuštumą", "Apie tikslą", "Kanonas", "Puota", "Apie dievus", "Prieš Teofrastą", "Apie lemtį") . Išliko trumpos Epikūro "Svarbiausios mintys" bei trys jo laiškai (Herodotui, Pitokliui ir Menoikėjui), kuriuose išdėstyti bendrieji fizikos, meteorologijos ir etikos bruožai. Vėliau Herkulanume rasti jo didžiojo 37 knygų veikalo "Apie gamtą" fragmentai. Visa kita dingo.
Epikūrizmo filosofijos išeities taškas ir tikslas buvo tie patys kaip kitų helenizmo sistemų: remiamasi prielaida, kad laimė yra didžiausias gėris, o tikslas – išaiškinti, kas yra laimė ir kaip galima ją pasiekti. Epikūro atsakymas buvo pats paprasčiausias. Būtent: laimė yra patirti malonumą, o nelaimė – patirti kančią.
Svarbiausia Epikūro mintis – kad laimei pakanka kančios nebuvimo: kai nekenčiama, jau vien dėl to mums yra malonu. Taip yra dėl to, kad iš prigimties žmogui yra gera, svarbu tik, kad kančia to gerumo nesugadintų; natūrali žmogaus būsena, kai jam neatsitinka nieko gero ir nieko blogo, yra maloni būsena, pats gyvenimo vyksmas, pats gyvenimas yra džiaugsmas. Tai įgimtas džiaugsmas, kuriuo net nereikia rūpintis, nes jį turime savyje. Kaip įgimtas, jis yra neklaidingas. Tegul tik kūnas būna sveikas, o siela – rami, ir gyvenimas bus puikus.
Esmiškiausia epikūrizmui yra tai, kad hedonizmas jame susijęs su gyvenimo kultu. Gyvenimas yra vienintelis gėris, koks mums yra duotas. Epikūrininkai sukūrė religinį gyvenimo kultą, jie buvo tarsi gyvenimo garbintojų sekta. Tačiau jie gerai suprato, kad tas gėris yra ribotas ir trumpalaikis. Priešingai begalinei, pastoviai ir nuolat iš naujo atgimstančiai gamtai, žmogaus gyvenimas yra tik epizodas. ...
Epikuras [speros.lt].doc