Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Filosofija ir sofistai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Filosofija ir sofistai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Sofistai. Protagoras ir sofistai. Sokratas. Etinės Sokrato pažiūros. Sokrato logika. Sofistų ir Sokrato mokiniai. Išvados.

Ištrauka

Va.pr.Kr. Graikijos gyvenime įvyko lūžis. Prasidėjo taikos ,meno ir mokslo klestėjimas.Permainos atsispindėjo ne tik gyvenime bet ir mąstyme.Tyrinėjimo objektas filosofijoje tapo žmogus,jo veikla.Nusigręžia nuo kosmoso tyrinėjimų ir sutelkia dėmesį į žmogaus problemą,pradeda nagrinėti etines ir visuomenines problemas. Prasidėjo humanistinis periodas.Svarbiausiu kriterijumi tapo išsilavinimas,o ne fizinė bei dvasinė stiprybė. Atėnai tapo graikų kultūros sostine. Tai buvo tos kultūros aukso amžius, Periklio epocha, taikos ir gausos metai, civilizacijos, meno ir mokslo žydėjimas, Sokrato, Euripido ir Aristofano, Feidijo ir Polikleito laikai.Šiame periode reikšmingiausias vaidmuo teko sofistams.Tai žmonės, kurie už atlyginimą teikė žinias,išsimokslinimą ir mokė iškalbos. Graikų žodis,,sofistus‘‘reiškia išminčių ir skiriasi nuo filosofo kaip išminčius,kuris yra tik išminties mylėtojas.Tokį mokymo poreikį sukėlė politiniai pokyčiai,demokratija.Demokratija suteikia sąlygas iškilti išsilavinusiems žmonėms iš žemesniųjų sluoksnių. Nors sofistai mokė daug dalykų,bet didesnę dėmesio dalį skyrė retorikai t.y. iškalbos menui .Jie mokė,kad galima įrodyti bet ką, neteisingą teiginį paversti teisingu. Tačiau greitai palankus graikų požiūris į sofistus radikaliai pasikeitė. Priežasčių būta dvejopų. Aristokratinis visuomenės sluoksnis jiems priekaištavo, kad moko už pinigus; graikų supratimu, tai žemino protinį darbą. Vėliau konservatyvieji pradėjo priekaištauti, kad griauna tikėjimą ir papročius; šitas priekaištas iš tikrųjų tiko beveik visiems, kas Graikijoje užsiiminėjo filosofija. Pagaliau ir dėl objektyvių, ir dėl asmeninių priežasčių prieš juos pasisakė Platonas, kuris kovojo su jais energingai ir nesirinkdamas priemonių. Jis galbūt daugiausia prisidėjo prie to, kad sofistai būtų pažeminti būsimųjų kartų akyse: sofistų raštai dingo, pritrūko palankiai nusiteikusių jų veiklos liudytojų, vėlesnės kartos apie juos žinojo tik iš Platono pasisakymų ir žiūrėjo į juos pastarojo akimis.Būtent dėl šių aplinkybių žodis ,,sofistas‘‘vietoj teigiamo įgijo neigiamą prasmę ,ankščiau reiškė mokslininką,o vėliau pseudomokslininką.Daugelyje miestų sofistus imta niekinti,net persekioti.Sofistams priekaištavo,kad moko nesirūpinti tiesa,bet sugebėti įrodyti bet ką,kad ima pinigus už mokslą.Graikijoje tais laikais žinių pardavinėjimas buvo laikomas gėdingu reiškiniu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-04
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis23.13 KB
AutoriusGitana
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Filosofija ir sofistai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą