Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Lucijus Anėjus Seneka
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lucijus Anėjus Seneka

  
 
 
123456
Aprašymas

Graikų filosofija. Stoikai. Senekos asmuo. "Laiškai Liucilijui". Senokos filosofija. Išvados.

Ištrauka

Liucijus Anėjus Seneka (Lucius Annaeus Seneca) neprilygsta didesniems antikos rašytojams. Patys didžiausi – Herakleitas, Demokritas, Platonas, Aristotelis – orientavosi į kosmines refleksijas, esmingai skiriasi net pačia atminties skalda. Jų džiaugsmingas bekliūtės proto galių plėtotės jautimas kaip būties šviesa uždengia tik kažkur begalybėje įmatomą nebūtį. Senokos būtiškumas jau įveikia žmogaus kūniškumo ir pasaulio daiktiškumo trauką, o jos tapsmas toks dramatiškas, kad ji neturi augustiniškojo tragizmo tik todėl, kad yra orientuota ne į būties paslapties įminimą, o į buvimo būties akivaizdoje palengvinimo paieškas. Su graikiškuoju realizmu Seneką sieja tiktai didžioji visų antikos mąstytojų tradicija ieškoti žmogaus laimės šiame pasaulyje.
Antikinės filosofijos orientaciją į žmogų lemia graikų filosofijos postuluotas antiteziškumas jau susiklosčiusiai graikų mitologinei religijai. Net iki hierarchiškos dievų sistemos racionalizuotas jusliškas mitologijos universalumas negali prilygti vis stipriau graikų išgyvenamas visuotinybės pajautimo tikrumui, ir klausimas, kas yra žmogus ir jo aplinka, graikų sąmonėje nušvinta klausimu, kas yra žmogus kaip tos visuotinybės dalis – pirmas tikrai filosofinis klausimas. Žmogaus paveikslas turi būti nupieštas ne siekiamybės – mitologinio dieviškumo – paveikslais, o galimybės – žmogaus materialaus gyvenimo – formomis. Tų formų ieškojimas iškelia logos, atomo, idėjos, nus pasaulių konstrukcijas – tokias fundamentalias ir gigantiškas, kad žmogus su savo gyvenimo tikrumo pajautos, arba laimės, menu jose atrodo tarsi antraeiliai dalykai. Tačiau, kad ir kaip nuosekliai būtų piešiamas gamtos paveikslas, jis visose graikų koncepcijose užbaigiamas laimės siekiančiu žmogumi. Kelias į laimę veda per gamtos- savo aplinkos – pažinimą. Išmintingas – save su aplinka suderinęs – žmogus gali prilygti dievams. Graikų idealas – gražus ir geras žmogus – sugretina sportą ir filosofiją, t.y. kūno ir dvasios ugdymo menus.
Priemonė, kuria graikai kuria naująjį savo ir savo aplinkos paveikslą, yra protas. Ji pasirodo esanti paprasta, bet turinti su niekuo nesulyginamą galią. Paprasta ji tuo, kad yra prieinama kiekvienam žmogui, o nepaprasta tuo, kad tikdama doroti paprasčiausius daiktus, žmogų gali akimirksniu išvesti ir į begalybę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-14
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis11.57 KB
Autoriussandra
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaKauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lucijus Anejus Seneka [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą