Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Stresas (8)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Stresas. Darbo veiksniai, galintys sukelti stresą. Kaip sumažinti stresą. Stresoriai. Reakcijos. Poveikis sveikatai.

Ištrauka

Stresu vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psihofizinę pusiausvyrą.
Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis,alkis,trauma, infekcija ir kt.)ir psihosocialiniai (konfliktas, nesekmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.).
Stresas arba šios būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos "bėgimu ir kova". Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugojo jus iškilus pavojui. Ta pati reakcija tai pat padeda jums susidoroti su sunkiu uždaviniu ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. Bėda iškyla tada, kai stresas tampa nuolatinis ir nebepraeina. Jūsų organizmas visą laiką yra įsitempęs ir pasirengęs reaguoti į pavojų, ir tie apsauginiai pokyčiai, kuriuos sukėlė stresas, gali pakenkti jums psihiškai ir fiziškai, ir net susargdinti jus.
Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs (chroniškas) stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą.
Šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas, daugelio specialistų nuomone, tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Dažnai patiriame jį ir net nesistengiame pamastyti ir atsakyti sau į klausimus:kaip gyventi? ką daryti? kaip išvengti?
Pasaulinė praktika rodo, kad efektyviausias dirbančiųjų sveikatos išsaugojimo būdas- kenksmingų darbo veiksnių kontrolė. Praktiškai įvertinti psichosocialinius darbo veiksnius ganėtinai sunku, nes jie priklauso nuo subjektyvaus dirbančiojo objektyvios aplinkos suvokimo. Psichosocialinių veiksnių sąvokos apibrėžti sunku, todėl dažniausiai registruojami tik cheminiai, fizikiniai ir fizinės įtampos veiksniai.
Psichinį stresą darbe gali sukelti daug veiksnių. Kai kuriuos, pav. monotonišką darbą, galima lengvai koreguoti. Kitus, pav. įpročius ar problemiškus žmonių tarpusavio santykius, koreguoti sunkiau.
Dirbant nuolat tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis: ramiais, suirzusiais, piktais ir pan. Tai kelia įtampą, kuri gali pasireikšti keliais lygiais: emocinės, fizinės, elgesio reakcijos ir kognityvinių procesų.
Svarbu pabrėžti, kad stresas gali veikti kaip mobilizatorius- teigiamai. Taip paprastai nutinka, kai jis trunka trumpai, tuomet aktyvuoja veiklą, padeda susikaupti ir pan. Tam tikra įtampa, reikalavimai, netgi nestiprus stresas yra normalus kiekvieno žmogaus gyvenimo reiškinys. Ilgalaikis stresas ne tik veikia neigiamai, bet gali būti daugelio ligų priežastimi.

Tipiškas stresines situacijas galima suskirstyti į: laiko stresą – kylantis situacijose, kai trūksta laiko užduotims atlikti;atsakomybės stresą- kyla situacijose, kuriose nuo priimto sprendimo daug kas priklauso, kai žmogus yra priverstas rizikuoti ir pan.;socialinį psichologinį stresą- kylantis įvairiose bendravimo situacijose;fizinį stresą – kylantis nepalankiose fizinėse sąlygose; vidinių prieštaravimų stresą – kylantis vidinių psichologinių konfliktų situacijose.
Analizuojant detaliau, galima paminėti, jog dažnai pasitaiko, kad psichinį stresą ir jį sukeliančius veiksnius apibūdina dvi sąvokos: per didelis krūvis ir nepakankamas krūvis. Ne tik dirbant viršvalandžius, bet kartais ir paprastų užduočių vykdymas gali būti stresinis. Remiantis opozicinėmis poromis "per daug-per mažai","per sunku-per lengva",stresą galima charakterizuoti kiekybiškai ir kokybiškai. Atliekamas darbas gali būti per didelio ir nepakankamo krūvio. Funkciniu požiūriu klaidinga siekti visiškai mažo darbo krūvio, nes dirbančiajam tinkamiausias yra optimalus krūvis.
Papildomą psichologinį efektą gali sukelti ir darbo aplinkos kenksmingi veiksniai. Ypač dažnas darbo vietoje kenksmingas veiksnys-triukšmas. Triukšmas ypač trukdo, kai reikia susikaupti arba kai jis izoliuoja nuo kitų žmonių.
Oro tarša taip pat turi įtakos psichiniam stresui, nes dėl jos priklausomai nuo dirbančiojo žinių apie cheminių medžiagų poveikį sveikatai gali kilti baimė. Ankstyvieji psichinio streso simptomai gali pasireikšti darbinės veiklos ir elgesio pokyčiais.
Padidinti psichinį stresą gali blogas apšvietimas, skersvėjai, ribota darbo erdvė ir kiti darbo sąlygų trūkumai.
Darbo organizavimas ir darbo atlikimas turi įtakos psichiniam stresui. Rankų darbas, mechanizuota ir automatizuota gamyba sukuria skirtingus stresorius, kuriuos įvertinant psichinį stresą būtina aptarti.
Dirbantysis priklauso nuo darbo laiko. Dėl netaisyklingo darbo režimo ir viršvalandžių kyla įvairių problemų, pav.;pamaininio darbo darbuotojų įprastos problemos- miego sutrikimai ir sunkumai šeimyniniame gyvenime.
Psichologiniu požiūriu labai svarbūs veiksniai yra psichologinė autonomija ir galimybė laisvai judėti darbe. Autonomiškas žmogus darbe yra tas, kuris gali laisvai priimti sprendimus ir reguliuoti darbo tempą. Dėl laiko stygiaus nepakankama autonomija- ypač stiprus streso veiksnys.
Darbo organizavimas turi įtakos dirbančiųjų santykiams darbe. Galimybė pasitarti, grįžtamasis ryšys apie atliktą darbą, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta atsakomybė užtikrina gerus darbuotojų tarpusavio santykius ir mažina psichologinį stresą. Dažna streso darbe priežastis yra darbo vaidmens problemos, kurios gali atsirasti dėl neaiškios situacijos darbe ar dėl dviprasmiškos ateities perspektyvos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-16
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis17.59 KB
AutoriusSvajūnė
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Stresas (8) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą