Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Stresas. Stresinės situacijos moters gyvenime
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Stresas. Stresinės situacijos moters gyvenime

  
 
 
123456789
Aprašymas

Stresas. Holmeso ir Rajės skalė. Specifiniai moterų stresoriai.

Ištrauka

Kai emocijos pasiekia tokį intensyvumą, kad jų fizinis poveikis tampa juntamas subjektyviai, kalbama apie afektą. Labai stiprios emocijos glaudžiai susijusios su vegetacine ir humoraline sistemomis, todėl sukelia somatinius pokyčius. Emocinius ir fizinius procesus sieja grįžtamasis ryšys.
Bandomąjį gyvūną pririšus prie lentos, netrukus (po keleto valandų) jo skrandyje atsiveria opos. Nors gyvūnas fiziškai nesužalotas, žaizda atsiveria dėl psichinio krūvio.
Hansas Selye stresu vadina tam tikras organizmo reakcijas (ne tik fiziologines, hormonines, bet ir veiksmus). Džiaugsmas, liūdesys, šokis, akordinis darbas – viskas yra stresas. Selye kiekvieną nespecinfinę kūno reakciją į jam iškeltą užduotį laiko stresu. Šią būseną sukeliančius veiksnius jis vadina stresoriais. Selye neskirsto streso pagal tai, kas juos sukėlė, jis skiria tik teigiamai veikiantį stresą, kuris stimuliuoja ir skatina siekti gersesnių rezultatų, ir kenksmingą distresą, kuris gniuždo ir sekina.
Į ilgesnį stresorių poveikį kūnas atsako savigynos reakcija. Skiriamos trys pagrindinės adaptacijos sindromo fazės:
Nerimo fazė. Organizmas bando prisitaikyti prie naujos situacijos; iš pradžių tai "pasyvi" šoko fazė, kurioje nukrenta kūno temperatūra, sumažėja kraujospūdis ir išsiskiria adrenalinas; toliau seka "aktyvi" antišoko fazė, kurioje išsiskiria antinksčių hormonas, padidėja kraujospūdis ir cukraus kiekis kraujyje;
Priešinimosi fazė. Organizmas prisitaiko prie stresoriaus poveikio, kartu sumažėja jo atsparumas kitiems stresoriams;
Išsekimo fazė. Prisitaikymo mechanizmai nebepajėgia veikti, dėl to, kaip ir nerimo fazėje, gali atsirasti negrįžtamų simptomų.
Hanso Seljė teorija stresą laiko reakcija. Jis šeštojo dešimtmečio pabaigoje šią sąvoką pavartojo medicinoje ir yra laikomas biologinio streso tyrinėjimo pradininku.Kitos teorijos stresą laiko dirgikliu. Stresu vadinamos tam tikros stimuliuojančios situacijos, atskiri dirgikliai, ištisos situacijos arba stimuliacijos nebuvimas.
Pradžią šiai teorijai davė pastebėjimas, kad būna situacijų, kurios nepriklausomai nuo žmogaus yra stresinės. Nors galima pateikti daugybę tokių situacijų pavyzdžių, tačiau visuotinio apibrėžimo ir klasifikacijos nėra.
Stresas darbe. Dažniausiai jį sukelia per didelis arba per mažas krūvis, monotonija, netikrumas, baimė (prarasti darbą), socialiniai konfliktai.
Vertinant statistiškai šie veiksniai daugumai žmonių sukelia stresą. Tačiau viską lemia individualios reakcijos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-08
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis14.26 KB
AutoriusAurimas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Stresas. Stresines situacijos moters gyvenime [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą