Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Platono idėjų teorija. Platono ir Aristotelio sielos samprata (2)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Platono idėjų teorija. Platono ir Aristotelio sielos samprata (2)

  
 
 
1234567
Aprašymas

Platono idėjų teorija. Platono ir Aristotelio sielos samprata.

Ištrauka

Idėja – pavidalas, rūšis. Tai daikto esmė, sąlygojanti jo rūšinę atsakomybę. Platonas bandė surasti kažką amžiną ir nekintamą. Tuomet jis atrado idėjas, esančias aukščiau juslinio pasaulio. Jos yra amžinos ir tobulos.
"Faidone" Platonas idėjų pasaulio sampratą atskleidžia dialogo, tarp Sokrato ir jo draugų, pagalba. Šiame veikale idėjų pasaulis priešinamas kūniškajam.
Sokratas teigia, kad kūnas trukdo sielai rasti tikrąjį pažinimą. Pasak jo, tikras filosofas turi niekinti kūniškus malonumus, nepaisyti kūno. Jis privalo rūpintis tik siela. Nes siela "<...>geriausia mąsto tada, kada jai nekliudo nė vienas iš pojūčių ar jausmų<...>"(Platonas "Dialogai", 158 psl.). Iš čia kyla kita tezė – siela yra amžina. Tad mirus, siela pagaliau išsilaisvina iš kūno ir laukia, kol reikės grįžti kito kūno pavidalu, nes pagal Sokratą "<...> gyvieji vėl gimsta iš mirusiųjų<...>"(ten pat 166 psl.). Tai reiškia, kad siela panaši į idėją. Daiktas gali išnykti, bet jo idėja liks amžinai. Taip pat ir su siela - nors kūnas miršta, ji išlieka. Kūnas yra sielos kalėjimas, kur "<...>ji egzistuoja nuo gimimo iki gimimo, kol jai pavyksta nugalėti kūną bei jo pasaulį ir sugrįžti į amžinųjų vertybių, grožio ir gėrio savaiminę karalystę" (E. Von Aster "Filosofijos istorija", psl. 65). Tad tik po mirties mes galime pasiekti tobulą išmintį, t.y. tobulą idėjų pasaulį. Tad kiekvieno filosofo tikslas turėtų būti gyventi taip, kad būtų arčiau mirties.
"<...> gyvieji gimsta iš mirusiųjų ne kitaip, kaip mirusieji iš gyvųjų<...>" (ten pat 170 psl.) – šis teiginys įrodo, kad prieš grįždamos sielos kažkur yra. Tą vietą galima pavadinti idėjų pasauliu, nes iš ten sielos grįžta pakitusios – blogesnė tampa geresne, gražesnė – bjauresne ir t. t.
Siela būna kūnui dar negimus. Ji būna idėjų psaulyje; gimdama ji atsineša su savimi žinojimą, įgytą idėjų pasaulyje. Tad realiame pasaulyje, siela pamačiusi daiktą, atkuria jo idėją. Tai reikštų, kad žinojimas yra atsiminimas "<...>jei žmogus ką atimena, reikia, kad jis anksčiau būtų tai žinojęs<...>" (ten pat 172 psl.). Tai dar kartą įrodo, kad siela nemirtinga, ji tik persikelia į kitą kūną, kur savo ankstesnį žinojimą paverčia prisiminimu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-25
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis10.16 KB
Autoriusvega
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/Dėstytojasdr. J. Svičiulienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKauno humanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Platono ideju teorija. Platono ir Aristotelio sielos samprata (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas
  • dr. J. Svičiulienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą