Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Aristotelis. Sielos samprata
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Aristotelis. Sielos samprata

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įžanga. Pagrindiniai sielos sugebėjimai. Sielos sugebėjimų savitarpio santykiai. Maitinančioji siela. Juntančioji siela. Ypatingoji lytėjimo reikšmė. Pojūčių rūšys ir jų objektai. Bendroji juslė. Vaizduotė. Mąstančioji siela. Pasyvusis ir aktyvusis protas. Proto funkcijos: sprendimas ir intelektinė intuicija. Protinio pažinimo rūšys su jutiminiu pažinimu. Išvada.

Ištrauka

Pasvarstykime ir pamėginkime tiksliai nustatyti, kas yra siela ir koks yra bendriausias jos apibrėžimas.Substancija vadiname tam tikrą vieną būties rūšį.Substancijoje skiriame, pirma –materiją, kuri pati dar nėra tam tikras konkretus daiktas, antra –formą ,bei sąvoką, kuri leidžia apibrėžti konkretų daiktą, ir trečia –tai, kas susideda iš materijos ir formos (patį konkretų daiktą). Materija yra potencija, o forma – aktualybė (entelechija) ir tai dvejopa prasme: kaip įgytas žinojimas arba kaip pats mąstymo procesas.Substancijomis dažniausiai laikomi kūnai, iš jų ypač gamtos kūnai, nes jie yra visų kitų kūnų pradai.Vieni gamtos kūnai turi gyvybę, kiti –ne.Gyvybe vadiname mitimo, augimo ir nykimo procesus, kurie vyksta savaime.Kiekvienas gamtos kūnas, kuris turi gyvybę, yra substancija.Bet nors gyvis yra tam tikras kokybiškai apibrėžtas kūnas, būtent, toks, kuris turi gyvybę, vis dėlto kūnas nėra tapatus su siela, nes jis negali būti priskirtas daiktui, kaip tam tikra jo savybė; greičiau jis yra pamatas, kuriam savybė gali būti priskiriama, t.y., medžiaga.Vadinasi, sielą reikia pripažinti substancija ta prasme, kad ji yra gamtos kūno, potencialiai turinčio gyvybę, forma.Bet substancija, imama formos prasme, yra aktualioji būtis (entelechija), t.y. tam tikro konkretaus kūno aktualybė.Entelechija gali būti suprantama dvejopai: arba kaip įgytas žinojimas, arba kaip aktualiai vykstantis veiksmas.Siela yra aktualybė (entelechija) žinojimo prasme, nes su sielos buvimu yra susijęs miegas ir budėjimas; budėjimas analogiškai atitinka aktualų mąstymą, o miegas –neaktyvų žinojimą.Todėl siela yra gamtos kūno, potencialiai turinčio gyvybę, pirminė aktualybė.O tokiu kūnu gali būti tiktai organizmas.
Aristotelio moksle apie sielą ypač vertingas yra mėginimas išaiškinti kokybinį gyvosios ir negyvosios gamtos skirtumą, apibrėžti augalų ir gyvūnų specifines ypatybes ir nustatyti, kokie žmogaus esminiai skirtumai nuo gyvosios gamtos.Bet šiuolaikinis mokslas nepripažįsta tokio griežto augalijos ir gyvūnijos skirtingumo ir iškelia, priešingai Aristoteliui, jų esminę vienybę, teigdamas, jog šitos dvi gamtos karalijos remiasi tos pačios aukštai organizuotos materijos judėjimo formomis, kurios pasireiškia esmine gyvybės savybe –medžiagų apykaita.Gyvybė skiriasi, nuo negyvosios gamtos savo ypatinga forma ir tos formos vieta formų hierarchijoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-30
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis21.57 KB
Autoriusinga
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelis.Sielos samprata [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 2 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą