Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Pažinimo aiškinimas Platono filosofijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pažinimo aiškinimas Platono filosofijoje

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įžanga: kas yra pažinimas? Pažinimo šaltinis – protas. Prisiminimo lygybė pažinimui. Pažinimo procesas Platono darbuose. Pažinimo idealas Platono filosofijoje. Išvados.

Ištrauka

Pažinimo erdvė yra labai plati ir įvairialypė. Pažinimas dažnai laikomas svarbiausiu, jei ne vieninteliu, žmogaus sąlyčio su pasauliu būdu ar net tiesiogiai tapatinamas su žmogaus būtimi apskritai. Išties, jei pažinimo netapatinsime su vadinamosiomis teorinėmis ar, platesne prasme, su savarankiškomis sritimis tapusiomis pažinimo formomis, kiekvienas ir bet koks žmogaus sąlyčio su tikrove būdas gali būti laikomas pažinimu. Paprasčiausia kasdieninė patirtis, kad ir kuo ji pasireikštų – praktiniu veiksmu, supratimu, įsijautimu ar net gestu, - gali būti vadinama pažinimu, nes pirmapradžiame instinktyvaus elgesio ar suvokimo, lygmenyje pasaulis informuoja žmogaus sąmonę ar kūną. Iš pasaulio ar net iš savo kūno žmogus nuolat gauna žinių apie savo padėtį aplinkoje. Tačiau toks "pažinimas" būdingas ne tik žmogui, bet ir gyvūnams, todėl specifiniu žmogiškuoju pažinimu laikomas aukštosios, su sąmonės veikla susijusios pažinimo formos – menas, religija, filosofija ir mokslas, kaip aukščiausia pažinimo forma. Tradiciškai suprantama filosofija laikoma viena iš svarbiausių pažinimo formų, todėl neatsitiktinai ir labai dažnai tapatinama su mokslu. Ilgą laiką ji buvo vienintelis mokslas. Tokia gnostinė filosofijos samprata ilgainiui užgožė pirmapradę, graikiškąją jos prasmę – būti išminties meile. Pažinimą galima tiesiog tapatinti su mokslu, su protu, nes be proto neįmanomas mokslas. Gnostiniais klausimais vadinami klausimai, iškylantys mokslo srityje. Gnostiniai klausimai visada peržengia kasdienybės lauką, įveikdami juslinį betarpiškumą ir klausiantįjį išvesdami anapus pasaulio forma ir fenomenų, taigi bent jau akimirkai atverdami begalybę. Mokslinio klausimo horizonte žmogus kelia tikslą įveikti savo baigtinumą, peržengti visas ribas ir įsibrauti į transcendencijos sritį, taigi transcendenciją tarsi pasiglemžti ir paversti žmogaus nuosavybe. Pažinimą apskritai galima pavadinti transcendencijos įveika, ir ši įveika pasireiškia pačiu pirmuoju pažinomo žingsniu – juslinių pasaulio formų sudaužimu ir jų išskaidymų į struktūras, elementus, savybes, žodžiu į santykius, išreiškiamus matematiniais simboliais. Bet jei mokslinio pažinimo tikslas – transcendencijos įveika, tada mokslinio klausimo tikslas – aiškus ir apibrėžtas atsakymas. Mokslinis pažinimas begalinis, nes jis skverbiasi į begalybę, tačiau jo srityje keliami klausimai yra baigtiniai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-02
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis16.87 KB
Autoriussvaja
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pazinimo aiskinimas Platono filosofijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą