Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Aristotelis. Dievo ir sielos sampratos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelis. Dievo ir sielos sampratos

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Trumpai apie Aristotelio filosofiją. Dievo samprata. Sielos samprata. Apibendrinimas.

Ištrauka

Aristotelis gimė Stagyre, gydytojo šeimoje. Sulaukęs
17 metų įstojo į Platono Akademiją ir 20 metų joje studijavo.
Aristotelis - antikinio pasaulio mąstytojas. Vešliai suklestėjęs ir pražydęs, jis greitai perėjo visus raidos tarpsnius ir subrandino vaisius. Aristotelis ir buvo šio filosofijos raidos ciklo branda, tačiau kartu ir jo pabaiga. Aristotelis tarytum per anksti užbaigė antikinę filosofiją, iškeldamas ją į tokia aukštumą, kuri vėlesniems antikos filosofams jau buvo nepasiekiama. Jis užbaigė graikų filosofijos paieškas, apžvelgdamas jos nueitą kelią, susumuodamas svarbiausius jos rezultatus, ir išreiškė visa tai didžiule metafizine sistema, kuri teisėtai pretenduoja būti antikinio pasaulio mokslo enciklopedija.
Aristotelis buvo tam tikra prasme idealistiškojo Platono realistiškas dvynys. Tačiau jis, užuot paneigęs idėjų pasaulio ir pavidalų pasaulio skirtingumą, jį suvisuotina, apibendrina. Tai jis pasiekia pamažu, bet esmingu pakeitimu: jis kalba jau ne apie idėją ir pavidalą, bet apie formą ir medžiagą. Platonas savo idėjų teorija atsakė į principinį filosofijos klausimą - kas iš tikrųjų yra suvokiamas reiškinių pasaulis ir į ką turi būti orientuotas tikrasis žinojimas? Aristotelis atmeta Platono dviejų pasaulių konsepciją, tarytum mėgina įveikti jo filosofijos dualizmą. Idėjas laikydamas daiktų esme, Platonas pateikė gana vientisą pasaulio aiškinimą. Jo idėjų pasaulis ne tik vienintelis ir tikras, bet ir vienintelis vertingas. Lemiamą reikšmę visai Aristotelio filosofijai turi mėginimai remtis Platono idėjų teorija, paaiškinti reiškinių pasaulį.
Aristotelis tapo logikos tėvu, kurio pažinimo uždavinių ir galimybės samprata suformavo reikalą tirti mąstymo formas, kuriomis būtų galima remtis kaip pažinimo instrumentu. Aristotelis yra filosofas, ir tai įrodo jo požiūris į patyrimu grindžiamą žinojimą, siekimą išsaugoti viso žinojimo rišlumą. Neatsisakydamas Platono amžinų ir nekintamų idėjų, Aristotelis mėgina suderinti jas su daiktų atsiradimo ir kitimo pripažinimu. Būtį jis supranta, kaip nuolat virstančią iš galimybės tikrove ir aktualizuojančią potencialias savo formas. Formos nejuda, juda tik daiktai, ir juda todėl, kad turi ir materiją, o pati materija - tik neapibrėžta galimybė. Kaip neapibrėžta galimybė, materija nėra judėjimo priežastis. Judėjimas - potencialių formų aktualizavimas, ir veiklusis šio proceso pradas - pačios formos. Materija yra judinama, o forma- judinanti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-11
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis31.71 KB
AutoriusRycka8
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelis. Dievo ir sielos sampratos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą