Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelis (2)

  
 
 
12345678
Aprašymas

Aristotelis ir jo filosofinės idėjos. Jusliškas pažinimas. Aristotelio tikrovė. Būtis. Gamta. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados.

Ištrauka

Istorinis kiekvienos filosofinių idėjų sistemos likimas priklauso nuo daugelio visokiausių sąlygų, tačiau principinę svarbą visada turi tie dvasinės kultūros perimamumo veiksniai, kurie išplaukia išmačių perimamų idėjų potencinių galių ir jų išliekamosios vertės. Jeigu mes filosofijos idėjų likimą sietume tik su atsitiktiniu joms palankių ar nepalankių aplinkybių susiklostymu, liktume akli, neįžvelgtume nei filosofinės prasmės, nei jos kūrėjų nuopelnų.
Kiekviena žmonijos dvasinės kultūros sritis , kuri yra įleidusi šaknis istorijoje ir kuri savo raidoje remiasi įgyjamų vertybių perėmimu, yra iškėlusi didžių asmenybių. Tačiau ir didžios asmenybės, nors jas dažnai sunku palyginti, nebūna vienodai reikšmingos, todėl net didžių žmonių areopage neprilygstamas autoritetas pripažįstamas tik nedaugeliui, i jų vardai įgyja tiesiog simbolinę prasmę. Vienas iš tokių neprilygstamų autoritetų filosofijoje – Aristotelis (384-322 m. per. m. e.)
Aristotelis – antikinio pasaulio mąstytojas. Senovės graikų filosofija buvo nuostabus, bet trumpalaikis šio pasaulio dvasios želmuo. Vešliai suklestėjęs ir pražydęs, jis greitai perėjo visus raidos tarpsnius ir subrandino vaisius. Aristotelis ir buvo šio filosofijos raidos ciklo branda, tačiau kartu ir jo pabaiga.
Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat savarankiškiausias. Lygindami Aristotelį su Platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir Aristotelis suvokiami kaip tam tikri priešininkai. Aristotelis įsitikinęs pasaulio pažįstamumu.
Klausimas, kurį sprendžia abu filosofai: kaip galima tikrą žinojimą pasiekti? Tai lemia mąstymo ir tapatybės struktūrų egzistavimus. Mūsų sprendimai turi atitikti pažįstamus daiktus. Aristotelio filosofijoje nemanoma, kad realybę sudaro idealių daiktų būtis. Mūsų mąstymo teiginiai turi atitikti realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelis iškelia klausimą: kad mes gyvename realių daiktų kosmose.
Jo filosofija sugrįžta nuo idealybės prie konkretybių. Aristotelis akcentuoja realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelio filosofijoje realybės neapsprendžia daiktų esmės. Idealūs objektai yra pasiekiami pradedant nuo konkrečių daiktų pažinimo . realybėje neegzistuoja nei taškai nei trikampiai.
Idealybės yra mūsų mąstymo veiklos produktai . empirinis suvokimas nereiškia, kad Aristotelis būtų grynas empiristas. Aristotelis teigė, kad tikrasis žinojimas prasideda nuo konkrečių individualių daiktų pažinimo . pažindami idealius daiktus mes turime juos priskirti individualioms esmėms ar rūšims.
Aristotelio analogija susietos su logika, tai yra su teiginių ir sprendimų analize, todėl Aristotelis savo filosofijoje pabrėžia daiktų tikrovės neprieštaringumą. Neprieštaringumas įgauna principo statusą. Tas pats daiktas tuo pačiu metu negali turėti skirtingų, vienas kitą paneigiančių apibrėžimų. Vienas jų visada bus klaidingas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-02
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis12.7 KB
AutoriusEdita
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelis (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą