Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Organizacinė psichologija>Medicinos personalo konfliktai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Medicinos personalo konfliktai

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Konfliktas, jo situacija, misija, subjektai ir objektai. Konfliktišką elgsena. Incidentas. Konflikto pagrindiniai komponentai. Konfliktų, kylančių tarp slaugytojų ir gydytojų priežastys. Konflikto eiga, jo sprendimo būdai. Konflikto elgesio stiliai, kilus konfliktams slaugytojų tarpe. Trečioji įtaka konflikto metu. Asmens charakterio bruožai ir jų įtaka konfliktui. Konflikto baigtis. Konflikto nauda ir žala. Išvados. Pasiūlymai konfliktui spręsti, išvengti.

Ištrauka

Ginčai, nesutarimai, apkalbos, kaltinimai, - kokie dažni kiekvieno mūsų kasdienybėje, kokie svarbūs kolektyvui – mikroorganizacijai. Konfliktai suvokiami kaip dėsningas, neišvengiamas visuomenės vystymosi proceso reiškinys. Šį reiškinį įtakoja tai, kad kolektyvas yra priklausomas nuo joje dirbančių žmonių savybių, tarpusavio sąveikos, kiekvienas kolektyve gina, skatina savo mintis, savo poziciją. Šiuolaikinio konflikto pagrindus padėjo vokiečių, austrų, amerikiečių sociologai: L. Coser, R. Dahrendorf. Konfliktai kolektyve taip pat dažna tema periodiniuose leidiniuose. Pateikiamos konfliktų sąveikos reikšmės: Konfliktas (lot. Conflictus – susidūrimas) – priešingų požiūrių, interesų, elgesio motyvų, siekių susidūrimas. Konfliktas – tai dviejų ar daugiau žmonių, grupių ar didesnių socialinių sistemų su nesuderinamais tikslais priešiška elgsena viena kitos atžvilgiu.V. Baršauskienė. Konfliktas - tai kova už vertybes ir statusą, valdžią, išteklius. Kovos tikslas – priešininko neutralizavimas arba sunaikinimas. L. Coser.
Plačiąja prasme konfliktas – tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvejis, kai priešingos pozicijos, interesai, požiūriai negali būti įgyvendinami vienu metu. Konfliktas suvokiamas kaip jėga, kelianti rūpesčių, suardanti buvusią tarpusavio santykių pusiausvyrą. Konfliktiškas elgesys gali būti įvairus, pradedant intelektualiniais ginčais, baigiant fizinės jėgos naudojimu, kuris sąlygoja turtinę ar asmeninę žalą. Priešiška elgsena gali būti paslėpta, gali būti akivaizdi – tiesioginė. Ši elgsena – abipusė, nes kovoja du ar daugiau žmonių, vieno konflikto dalyvio elgsena sulaukia kito dalyvio atsakomosios elgsenos.
Konfliktiška elgsena gali būti verbalinė – neverbalinė. Priešiškumas gali būti išreiškiamas žodžiais, gestais, raštu, įvairiais veiksmais. Konfliktiška elgsena gali būti aktyvi arba pasyvi, atvira arba užslėpta. Konfliktišką elgseną sąlygoja asmenybės aplinka bei socialinė psichologinė aplinka.Daugumos autorių nuomone esti predisponuojantis konfliktišką elgseną reiškinys - situacijos konfliktiškumo suvokimas. Jį lemia subjektyvi prieštaravimo svarba, prasmė tam individui, turinčiam individualią gyvenimo, patirtį, vertybių orientaciją bei motyvaciją. Šis suvokimas susijęs su individualaus tolerancijos slenksčio peržengimu, kai ima dominuoti tai kas žmones supriešina. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-21
DalykasOrganizacinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Organizacinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis42.21 KB
AutoriusGreta
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Medicinos personalo konfliktai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą