Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Naujų įrodymų pateikimas apeliaciniame procese
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Naujų įrodymų pateikimas apeliaciniame procese

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930
Aprašymas

Įvadas. Naujų įrodymų pateikimas apeliaciniame procese. Apeliacija, jos paskirtis, rūšys ir principai. Apeliacijos samprata, paskirtis ir reikšmė. Neribota (visiška) ir ribota apeliacija. Jų atribojimo kriterijai ir bendrieji principai. Draudimo pateikti naujus įrodymus principas ribotoje apeliacijoje. Lietuvoje galiojančių teisės normų ir teismų praktikos analizė. Įrodymų ir naujų įrodymų samprata. Draudimo pateikti naujus įrodymus principo esmė. Naujų įrodymų pateikimo vertinimas apeliacinio proceso paskirties kontekste. Draudimo pateikti naujus įrodymus, teisės į tinkamą procesą ir proceso koncentruotumo principų santykis. Šalių valios reikšmė draudimo pateikti naujus įrodymus ir draudimo piktnaudžiauti procesu principų kontekste. Naujų įrodymų išreikalavimas ir naujų įrodymų pateikimas. Naujų įrodymų pateikimas neribotoje (visiškoje) apeliacijoje. Galimybė pateikti naujus įrodymus ir jos ribojimas. Leidimo pateikti naujus įrodymus privalumai ir trūkumai. Išvados. Summary.

Ištrauka

Teisė kreiptis į teismą – viena svarbiausių žmogaus teisių, garantuojama ne tik kiekvienos valstybės aukščiausios teisinės galios dokumentuose – konstitucijose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str.), bet ir tarptautiniuose dokumentuose, pvz.: 1950m. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - EŽTK) ar 1948m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Teisinėje literaūroje ši teisė laikoma viena iš fundamentalių žmogaus teisių. Jos įgyvendinimui nepakanka teorinio - materialinio įtvirtinimo Konstitucijoje ar tarptautiniuose teisės aktuose, tam turi būti sukuriama reali institucijų sistema, kuri savo funkcionavimu galėtų užtikrinti galimybę asmeniui apginti jo pažeistą teisę. Taigi valstybės pareiga yra šią materialinę - procesinę teisių garantiją paversti pagrindine ir prieinama žmogui institucine teisių garantija. Tam kuriama teismų sistema, kurios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. Tačiau nepakanka sukurti tokią teismų sistemą, kuri galėtų garantuoti šios teisės įgyvendinimą tik minimaliu lygiu, juk asmuo gali būti nepatenkintas teisme priimtu sprendimu, manydamas, kad jo teisė nebuvo apginta. Todėl kuriama instancinė, o ne vienpakopė teismų sistema, galinti užtikrinti galimybę asmeniui skųsti, jo manymu, neteisingą sprendimą.
Nors teismų sistemos paskirtis yra įgyvendinti teisingumą, tačiau po proceso pirmosios instancijos teisme šis tikslas gali būti ir nepasiektas dėl įvairiausių priežasčių: netinkamo materialinės teisės normos pritaikymo, procesinių teisės pažeidimų, teisėjų nekvalifikuotumo, asmens nesugebėjimo pateikti jo reikalavimą grindžiančius įrodymus (o kartais tokios galimybės ir neturint) ar žinių trūkumo, prasto atstovavimo ir pan. Čia ir atsiskleidžia instancinės teismų sistemos prigimtis – siekti, kad būtų pasiektas tikrasis teisingumas, suteikiant galimybę apeliuoti. Apeliacinio proceso metu gali būti ištaisytos pirmosios instancijos teismo padarytos materialinės ar procesinės teisės taikymo klaidos. Kartais tik po proceso pirmosios instancijos teisme asmuo įgyja galimybę pateikti įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nors jie iš esmės būtų pakeitę proceso baigtį. Juk procesas be įrodinėjimo – tai ne procesas, be to, viena, ir manyčiau, svarbiausia bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadija yra įrodymų tyrimas. Nuo to, kokie ir kaip bus ištirti įrodymai (ar laikantis visų proceso reikalavimų, ir ypač ar objektyviai), priklauso tinkamas bylos aplinkybių ištyrimas, objekyviosios tiesos nustatymas ir sprendimo priėmimas (beje, teisingo arba ne).
Šio kursinio darbo temą "Naujų įrodymų pateikimas apeliaciniame procese" pasirinkau dėl kelių priežasčių. Visų pirma - temos svarba. Įrodymai ir įrodinėjimas civiliniame procese yra labai svarbu. Įrodymų tyrimo stadija – būtina sąlyga sprendimo priėmimui. Įrodymų priėmimo klausimas reikšmingas ne tik pirmosios instancijos teismui, bet ir apeliacijoje, kadangi apeliacijos metu ne visada suteikiama teisė pateikti naujus įrodymus, o tai išplaukia iš proceso koncentruotumo principo esmės. Ką laikyti įrodymais, juos priimti ar atmesti, leistini jie ar ne, ar įrodymai susiję su byla ar ne, kuriuos iš pateiktųjų vertinti dažniausiai sprendžia pirmosios instancijos teismas. Atsisakius įrodymus priimti be teisėto pagrindo, gali kilti neigiamos pasekmės byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, t.y. priimtas neteisingas sprendimas - neįgyvendintas teisingumas, o teisingumo įgyvendinimas yra išimtinė teismo teisė ir pareiga. Todėl pirmas šio darbo uždavinys – išsiaiškinti įrodymų sampratą, jų pateikimo galimybes, vertinimą apeliacinio proceso kontekste, kadangi jų pateikimas jame yra labiausiai apribotas, taip pat šio ribojimo teisines pasekmes. Antra – temos aktualumas. Ar teisė skųsti teismo sprendimą yra sudedamoji konstitucinio principo (konstitucinės teisės) "teisės kreiptis į teismą" sudedamoji dalis yra diskutuojama, bet neabejojama, jog būtinybė suteikti asmeniui teisę apeliuoti yra. Tačiau kokį apeliacijos modelį pasirinkti, t.y. riboti ar neriboti galimybes skųsti teismo sprendimus, teisės teorijoje diskutuojama. Šių modelių atskyrimo vienas iš kriterijų ir yra draudimo pateikti naujus įrodymus principas. Todėl šiame darbe analizuojamos Lietuvoje galiojančios civilnio proceso teisės normos, liečiančios naujų įrodymų pateikimą ir apeliaciją, siekiama per precedentus atskleisti praktikoje kylančias problemas. Trečiasis šio darbo tikslas – atskleisti tikrąją šio principo esmę, naudojant lyginamąjį, analizės, sisteminį, loginį, istorinį ir kitus metodus, bei išsiaiškinti pasirinkto apeliacijos modelio privalumus ir trūkumus.
Rašant darbą naudotąsi teisės aktais ( Konstitucija, Civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK) ir kitais teisės norminiais aktais), teisininkų darbais, konstitucinės teisės, civilinio proceso teisės doktrina, teisės teorijos ir bendromis žiniomis, teismų praktika. Šaltiniai analizuojami ir lyginami, stengiantis pateikti sau ir daugeliui autorių priimtiniausią nuomonę.
Darbą sudaro keturios dalys, kurių pagrindinė antroji dalis suskirstyta į tris skyrius, šie suskirstyti į poskyrius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-07-27
DalykasCivilinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis28 puslapiai 
Literatūros šaltiniai25 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis56.23 KB
AutoriusViktorija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDoc. dr. V. Valančius
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nauju irodymu pateikimas apeliaciniame procese [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 28 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Doc. dr. V. Valančius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą