Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Apskričių vieta Lietuvos viešojo administravimo sistemoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Apskričių vieta Lietuvos viešojo administravimo sistemoje

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Decentralizacija. Decentralizacijos formos. Decentralizacijos tipai. Decentralizacijos reformų privalumai ir trūkumai. Decentralizacija Lietuvos respublikoje. Lietuvos respublikos apskritys, jų centrai ir teritorijos. Apskričių valdymas. Išvados.

Ištrauka

Tradiciškai viešasis viešasis administravimas suprantamas, kaip valstybės tarnybos veikla, kaip studijų sritis ir kaip profesija. Viešasis administravimas tiesiogiai susijęs su viešųjų programų ir projektų valdymu, su viešosios politikos formulavimu, įvairių lygių administratorių rengimu.
Viešasis administravimas – palyginti nauja mokslo sritis; ją galima laikyti XIX a. pabaigos prancūzų ir vokiečių mokslininkų pastangų vaisiumi, tačiau viešojo administravimo pagrindinius principus žmonija praktikavo jau prieš keletą tūkstantmečių.
JAV viešojo administravimo teorija visuomenė pradėjo studijuoti ir ją pripažinti XIX a. pabaigoje, kai atsirado tad būtinybė ir žengti pirmieji teoriniai apibendrinantys valdymo reformų žingsniai. Dauguma mokslininkų ir praktikų viešojo administravimo kaip mokslo susiformavimo pradžią sieja su W. Wilsono veikla; jo darbuose ryškėjo reformizmo idėjos, paremtos administracine praktine veikla.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, besirengiančios integruotis į Vakarų Europos politines, ekonomines struktūras, viešojo valdymo reformavimas prasidėjo nuo pat nepriklausomybės atkurimo. Pirmiausia buvo siekiama sukurti viešojo valdymo aparato struktūras, sugebančias priimti naujus politinius sprendimus, formuluoti šalies raidos strategiją, įtvirtinti demokratijos, rinkos, ekonomikos principus ir plėtoti teisinės valstybės bei pilietinės visuomenės santykius.
Ši esminė valdymo aparato reforma papildoma valdymo principų, struktūra ir administravimo technologijų adaptavimu prie naujos socialinės ir ekonominės situacijos, siekiant didinti viešojo sektoriaus administravimo efektyvumą.
Viešojo administravimo teorijas ir praktikos sudėtingumą Lietuvoje sąlygoja ir tai, kad politinėje arenoje esančios partijos dažnai yra nepajėgios pasiekti konsensuso politiniais klausimais, nesutaria, kokia turėtų būti ir kaip turėtų funkcionuoti viešojo administravimo sistema.
Šiame referate bandysiu aptarti apskričių vietą Lietuvos viešojo administravimo sistemoje, decentralizaciją ir jos funkcijas.

Decentralizacija- tai valstybės organizacijos sistema, kurioje pripažįstama sprendimų laisvė įvairiems teritoriniams kolektyvams. Decentralizavimas yra įstatymais pagrįstas valdymo funkcijų perdavimas iš centrinių valstybinės valdžios institucijų savivaldos teisę turinčioms teritorijoms. Kompetencija decentralizuotose unitarinėse valstybėse paskirstyta tarp centrinės valdžios ir teritorinių vienetų, turinčių savivaldos teisę.
Decentralizuotų teritorinų kolektyvų valdžia yra apribota. Pagrindinis apribojimas yra tas, kad jie negali viršyti nustatytos kompetencijos ribų negali kištis į valstybinės valdžios kompetenciją, sprendžiant vidaus arba išorinio suvereniteto klausimus, kurie lieka centralizuoti.
Decentralizuoti kolektyvai, turėdami įstatymais nustatytą kompetenciją ir disponuodami finansiniais ištekliais, gali laisvai veikti daugelyje piliečių kasdieninio gyvenimo sričių. Decentralizuojantys kolektyvai yra institutai, apribojantys valstybinės valdžios absoliučią galią, jos galimybes piknaudžiauti valdžia, karu padeda apsaugoti individus nuo visaapimančios, jų laisvei grasinančios valstybinės valdžios.
Decentralizacija – viena svarbiausių valdymo sistemų reformų krypčių – laikoma būtina sąlyga ne tik vietos savivaldos, bet ir pilietinės visuomenės vystymuisi. Decentralizacija apima politinius, fiskalinius, administracinius pokyčius ir gali iš esmės paveikti visus vystymosi aspektus. Ryšių tarp valdžios lygių struktūra darė įtaką įvairiausiems procesams – paslaugų teikimui, socialinės apsaugai, finansų sektoriaus vystymuisi. Decentralizacija sudaro prielaidas atkreipti dėmesį į skurdo, lyčių nelygybės, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, švietimo sistemų ir kitas problemas. Decentralizacija sąlygoja valstybės teikiamų paslaugų kiekį bei kokybę ir yra piliečių įtraukimo į visuomeninį gyvenimą sąlyga.
XXI amžiuje toliau tęsiamos viešojo sektoriaus reformos, kuriomis siekiama viešojo administravimo efektyvumo ir pažangos, sprendžiant finansines ir organizacines problemas. Reformos yra susijusios tiek su naujomis valdymo teorijomis, tiek su praktikos inovacijomis. Jos apima valdymo modernizavimą ir esminį valdymo institucijų atnaujinimą. Valdymo kultūros materialųjį pagrindą sudarys decentralizuotos valdymo struktūros su moderniomis komunikacijų ir informacinėmis sistemomis, kuriose dirbs kvalifikuoti, profesionalūs darbuotojai. Valdymo kultūros idėjinį pagrindą sudarys veiklos orientavimas ne į procedūras ar veiksmus, bet į veiklos rezultatus, lankstumą ir efektyvumą, pagarbą piliečių prigimtinėms ir įstatymais nustatytoms teisėms. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-06-15
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis19.8 KB
Autoriusvika
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Apskriciu vieta Lietuvos viesojo administravimo sistemoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą