Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Valstybės tarnybos vertinimas Lietuvoje
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Valstybės tarnybos vertinimas Lietuvoje

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas.. Tarnybinės veiklos vertinimo pradžia Lietuvoje. Tarnybinės veiklos vertinimas Lietuvoje, remiantis LR Valstybės tarnybos įstatymu ir vertinimo taisyklėmis. Kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas. Vertinimo komisija. Neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas. Valstybės tarnautojų nuomonė, apie jų veiklos vertinimą. Valstybės tarnautojų vertinimas kitose šalyse. Tarnybinės veiklos vertinimo teoriniai ir metodiniai aspektai. Bendras vertinimo modelis (BVM). BVM (bendras vertinimo modelis) vertinimo procesas. Išvada.

Ištrauka

Kalbant apie Lietuvos valstybės tarnybą ir joje dirbančius žmones neretai vis dar vartojama sąvoka "valdininkas". Dar nuo Antano Smetonos laikų atkeliavęs pavadinimas, kai valdininkas ir valstybės tarnautojas reiškė tą patį, neatspindi tikrosios valstybės tarnautojų veiklos esmės.
Nuo 2002 metų, kada Seimas priėmė naujausią Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, valstybės tarnautojais vadinami asmenys, kurie eina pareigas valstybės tarnyboje ir vykdo viešojo administravimo veiklą, t.y. įvairiose srityse įgyvendina valstybės politiką. Kitaip tariant, politikai priima sprendimus, o valstybės tarnautojai juos įgyvendina.
Ta proga pravartu prisiminti, kad Lietuvoje dirbančiųjų yra 1,48 mln. Iš jų 50 tūkst. sudaro valstybės tarnautojai, kurių teisinį statusą reglamentuoja specialūs teisės aktai, – tai policininkai, muitinės ir krašto apsaugos sistemos darbuotojai, diplomatai ir kt. Tuo tarpu tik 25 tūkst. valstybės tarnautojų teisinį statusą be išlygų reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Daugiausiai jų dirba įstaigose prie ministerijų, ministerijose, savivaldybių, apskričių viršininkų administracijose. Atsižvelgiant į kintančius visuomenės poreikius, viešųjų paslaugų kokybei keliamus reikalavimus, šiuolaikinė valstybės tarnybos sistema yra nuolat tobulinama – Valstybės tarnybos įstatymas nuo jo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d. buvo keičiamas dvidešimt kartų, aktyviai ieškoma būtų valstybės tarnautojų atrankos ir vertinimo sistemoms gerinti, siekiama ne tik didinti valstybės tarnautojų atsakomybę, bet ir stiprinti valstybės tarnautojų motyvacinę sistemą sprendžiant tarnybos patrauklumo ir prestižo klausimus. Tik įvertinus šalies tarnyboje dirbančių žmonių atliekamų funkcijų svarbą ir sudarius jų darbui tinkamas sąlygas gali būti pasiektas strateginis tikslas – sukurti skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus ir tinkamą asmenų aptarnavimą viešojo administravimo sistemą.
Rašto darbe sieksime išsiaiškinti kada pradėtas tarnybinės veiklos vertinimas Lietuvoje, kaip jis vyksta, pagal kokius kriterijus vertinami valstybės tarnautojai, kokios yra vertinimo pasekmės. Taip pat reikia trumpai apžvelgti kaip kitos šalys vertina savo valstybių tarnautojus, sužinoti kas yra bendrojo vertinimo sistema.


Valstybės institucijos turi organizuoti darbą taip, kad kuo efektyviau tenkintų piliečių poreikius bei teiktų jiems reikalingas paslaugas. Greitai kintanti socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka ir tam tikri politiniai veiksniai daro tiesioginę įtaką piliečių poreikiams. Todėl valstybės tarnautojai turi neabejingai ir laiku reaguoti į šią kintančią išorinę aplinką. Dažnai tai susiję su nestandartiniais valdymo sprendimais. Antra vertus, kiekviena valdžios institucija savo veiklą organizuoja, vadovaudamasi strateginiais planais. Institucijų veiklos strateginis planavimas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo vadovaudamasi organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčio ir efektyviau panaudoja savo išteklius. Svarbus strateginio planavimo proceso elementas yra išorinės aplinkos analizė. Ji atliekama, siekiant įvertinti pasikeitimus, galinčius turėti įtakos organizacijos strategijai. Visus šiuos elementus turi būti gerai įvaldę valstybės tarnautojai, ir pagal tai turi būti vertinama jų kompetencija bei veikla. Daugumos valstybės tarnautojų veiklos motyvacijos pagrindiniai elementai yra siekis kilti karjeros laiptais, būti pripažintiems ir gerai įvertintiems. Todėl daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, personalo valdymo esminis bruožas yra tinkamai parengta atitinkamų įstaigų personalo tarnybinės veiklos vertinimo sistema. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo pradmenys atsirado 1995 m., priėmus Valdininkų įstatymą, kuris įvedė valdininkų atestavimą. Tas įstatymas nereglamentavo valdininkų darbo užmokesčio ir nesiejo jo su atestavimo rezultatais.
1999 m. Valstybės tarnybos įstatymas nustatė: valstybės tarnautojų profesionalumo vertinimą pereinamuoju trejų metų laikotarpiu. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą po pereinamojo laikotarpio. Tuo pačiu įstatymu buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojas per penkerius metus turi įgyti reikiamą išsilavinimą tam tikro lygio pareigoms eiti. Tas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų prieštaringumas neleido vykdyti ir tolesnio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. Be to, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo sistema nesisiejo su darbo užmokesčio sistema, nenumatė motyvacinės sistemos skatinti valstybės tarnautojui siekti karjeros priešingai, vertinimo rezultatai buvo daugiau nukreipti į pareigų pažeminimą arba net atleidimą iš pareigų.
Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymu įtvirtinta tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo sistema siekiama šių tikslų: užtikrinti valstybės tarnautojo veiklos efektyvumą, skatinti valstybės tarnautoją tobulėti, sudaryti galimybę siekti karjeros, nustatyti valstybės tarnautojo mokymo poreikį, sustiprinti valstybės tarnautojo ir jo vadovo bendradarbiavimą.
Lietuvoje valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo sistema žengė pirmuosius žingsnius tik 2002 metų viduryje. Pasirengimo laikotarpiu buvo būtini šie valstybės tarnybos reformos etapai:
1) patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką ;
2) kiekvieną valstybės tarnautojo pareigybę priskirti lygiui ir kategorijai pagal patvirtintą suvienodintą pareigybių sąrašą;
3)patvirtinti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus.
Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo sistema yra susieta su darbo užmokesčiu, motyvacija siekti karjeros.
2002 m. Vyriausybė patvirtino Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo, vertinimo tvarką bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Pirmasis praktinis (pradinis) valstybės tarnautojų vertinimas pradėtas taikyti 2002 m. liepos mėnesį: įvertinti tuo metu dirbę tarnautojai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-04-15
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai13
Dydis40.41 KB
AutoriusNeda
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasE.Stumbraitė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valstybes tarnybos vertinimas Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • E.Stumbraitė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą