Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Kita>Maisto technologija>Spirituoto vyno gamybos skyrius
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Spirituoto vyno gamybos skyrius

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960616263
Aprašymas

Santrauka. Summary. Savokų žodynėlis. Įvadas. Darbo tikslas: Suprojektuoti spirituoto vyno gamybos skyrių. teorinė dalis. Vyno mielių rasės. Vanduo. Vaisių derliaus nuėmimas ir paruošimas. Rauginimas. Vaisvynių ligos ir trūkumai. Praktinė dalis. Techninis, ekonominis pagrindimas. Esama padėtis įmonėje. Miesto/gyvenvietės, įmonės teritorijos statybos charakteristika. Žaliavų zonos charakteristika ir materialinio aprūpinimo pagrindas. Gamybinio pajėgumo ir gamybinės programos pagrindimas. Technologinė dalis. Numatomos produkcijos asortimentas, gaminių aprašai. Numatomos naudoti pagrindinės ir pagalbinės žaliavos bei jų paruošimas gamybai. Technologinio proceso medžiagų skaičiavimai. Produktų gamybos srautų diagramos, technologinio proceso aprašas ir analizė. Technologinio proceso aprašymas. Technologinio proceso svarbių valdymo taškų analizė ir RVASVT planas. Technologinio proceso kokybės kontrolės organizavimo aprašas. Technologinių įrengimų pasirinkimas – pagrindimas. Įrengimų charakteristikos, poreikio skaičiavimai ir pagrindimas. Įrengimų darbo grafikas. Gamybinių patalpų plotų skaičiavimai. Darbo saugos ir priežiūros organizavimas. Darbo saugos organizavimo klausimai. Rizikos faktorių aprašas. Priešgaisrinė sauga. Civilinė sauga. Finansinis – ekonominis projekto įvertinimas. Gamybos programos nustatymas. Ilgalaikio turto vertės nustatymas. Tiesioginių gamybos išlaidų apskaičiavimas. Netiesioginių gamybos išlaidų apskaičiavimas. Išlaidos pagalbinėms žaliavoms/medžiagoms. Išlaidos netiesioginiam darbo užmokesčiui. Išlaidos energijai. Poreikis ir išlaidos netechnologinių procesų energijai. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumos apskaičiavimas. Išlaidos gamybinių įrengimų priežiūrai. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms. Išlaidos einamajam remontui. Kitos netiesioginės išlaidos. Veiklos sąnaudos. Administracinės išlaidos. Bendrosios išlaidos. Pelno nuostolio ataskaita. Pinigų srauto ataskaita. Finansiniai – ekonominiai rodikliai. Veiklos efektyvumo rodikliai. Išvados ir rekomendacijos.

Ištrauka

Baigiamojo darbo tikslas : suprojektuoti spirituoto vyno gamybos skyrių, kurio našumas 2000000 l/metus.
Manoma, jog vynas kilęs dabartinės Gruzijos ir Armėnijos teritorijose. Tbilisio vynininkystės muziejuje saugomi vyno gaminimo indai, kurie, kaip teigiama, pagaminti 7000-8000 m. pr. Kr. Vėlesniu laikotarpiu su vyno vartojimu susijusiu piešinių aptinkama senovės Egipto papirusuose, tačiau spręsti konkrečiau apie to meto gamybos technologijas niekas nesiryžta.
Šiandien mums įprasto vyno atsiradimas siejamas su senovės graikais ir romėnais. Graikai apie 2000-1500 m. pr. Kr. be gimtosios šalies, įsikūrė visoje Viduržemio jūros pakrantėje- dabartinės Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos teritorijose, čia sodindami vynuogynus. Vynininkystę ypač išplėtojo romėnai, vyną imdami fermentuoti ir laikyti medinėse statinėse , o ant stalo pateikti išpilstytą į stiklinius butelius (tiesa, visiškai nepanašiuose į šiandien vartojamus), kuriuos išmoko pasigaminti iš sirų. Romėnai visoje savo imperijoje stengėsi plėtoti vynininkystę, vietoj kertamo miško sodindami vynuogynus Rhone slėnyje, Languedoc’e, o I a. po Kr. Julijaus Cezario valdymo laikais ir garsiajame Bordeaux (Bordo) regione. Jų dėka vynas apie 150 m. po Kr. tapo žinomas Burgundijoje, apie 250 m. Luaroje, 300-350m. Rheino ir Moselio slėniuose.
Po Romos imperijos žlugimo, ankstyvaisiais viduramžiais vyno gamybos tobulinimas visų pirma tapo bažnyčios prioritetu – daug vynuogynų priklausė vienuolynams, ordinams bei kitoms bažnytinėms institucijoms. Besikuriančiose Europos valstybėse vynas įsitvirtino II tūkstantmečio po Kr. pradžioje. Kuomet nuo 1153 iki 1455 metų Didžioji Akvitanijos kunigaikštystė (jai priklausė garsusis Bordo miestas) vedybų keliu buvo prijungta prie Anglijos, britų didikams laivais plukdyta tūkstančiai statinių vyno, kurio kiekis apytikriai būtų galėjęs sudaryti apie 30 mln. butelių per metus.
Iki XVII a. pradžios vynas gyveno be konkurencijos- miestiečiai vengdavo gerti vandenį, bijodami įvairių ligų, o pagamintas alus greitai sugesdavo. Tačiau XVII a. ši situacija ėmė keistis, Europą pasiekus šokoladui iš Centrinės Amerikos, kavai iš Arabijos bei arbatai iš Indijos. Vyno pozicijos susvyravo – tapo aišku, kad nesiėmus permainų, jį gali išstumti kiti gėrimai. Į pagalbą netikėtai atskubėjo "naujosios technologijos"– patobulinus stiklo gamybą XVII a. antrojoje pusėje jis tapo tvirtesnis (ne taip lengvai dūžtantis), o buteliai ėmė įgauti mums įprastą formą. Tuo pat metu išradus kamštį ir kamščiatraukį pastebėta, jog butelį galima naudoti ne tik vyno patiekimui ant stalo, bet ir laikymui jame,- čia vynas išsilaikydavo ilgiau nei statinėje, taip pat įgaudavo kitokių skonio niuansų. Vyno mėgėjai taip pat pastebėjo, jog skiriasi nevienodą laiką statinėse brandinto vyno skonis- nuo tol suvokta, jog ilgas brandinimas tik daro vyną geresniu. 1660 m. Londone atidarytas pirmasis restoranas, savo lankytojams siūlęs skirtingų derlių vyną. XVIII a. pradžioje pasikeitė ir burgundiškieji vynai- iki tol laikyti kilmingais Volnay ir Savigny užleido vietą ilgai brandintiems ir tamsios spalvos vynams.
Per paskutiniuosius tris šimtmečius tobulintos vyno gamybos technologijos, tačiau esminiai principai, susiformavę XVII- XVIII a., liko tie patys.
Vaisių-uogų vynų gamyba plačiai išsivystė Europoje ir tose pasaulio dalyse, kur dėl klimatinių sąlygų negali augti vynuogynai. Vaisių-uogų vynai daugiausia gaminami Šiauriniame Europos regione - Skandinavijos šalyse, taip pat Vokietijoje bei visame Rytų Europos regione, tame tarpe ir Lietuvoje.
Sunku pasakyti, kada vaisių-uogų vynas pradėtas gaminti Lietuvoje. Tiksliai žinoma, kad pramoniniu būdu Lietuvoje vynas pradėtas gaminti XX amžiaus pradžioje, 1926 metais B. Karazijai Anykščiuose įsteigus pirmąją vaisvynių dirbtuvėlę.
Problema. Tikslingai panaudoti Lietuvoje užauginamas žaliavas (vaisius, uogas).
Temos aktualumas: Siekiant patenkinti vartotojų lūkesčius, išplėsti gaminamos produkcijos asortimentą.
Darbo tikslas: Suprojektuoti spirituoto vyno gamybos skyrių.
Keliami uždaviniai:
1. Atlikti išsamią informacijos šaltinių apžvalgą.
2. Numatyti produkcijos asortimentą.
3. Numatyti gamybai naudojamas žaliavas
4. Atlikti technologinius ir ekonominius skaičiavimus.
5. Sudaryti proceso technologinę schemą.
6. Užtikrinti maisto saugos ir kokybės reikalavimus.
7. Parinkti reikalingus įrenginius ir atlikti patalpų plotų skaičiavimus.
8. Parengti išvadas ir rekomendacijas gamybai.
Darbo metodai: atlikti ekonominiai skaičiavimai dviejų rūšių vynui "Žara" ir "Merkys", bei nubraižyti brėžiniai.
Darbo objekas: Vyno gamybos cechas.
Darbo rezultatai: suprojektuotas vyno gamybos cechas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-01
DalykasMaisto technologijos diplominis darbas
KategorijaKita >  Maisto technologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis57 puslapiai 
Literatūros šaltiniai20
Dydis128.62 KB
AutoriusDaiva
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasA. Šimonelienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasTechnologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Spirituoto vyno gamybos skyrius [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą