Viešųjų pirkimų įgyvendinimo problemos

Įvadas. Bendroji viešųjų pirkimų charakteristika. Viešųjų pirkimų tikslas ir principai. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas ir jo raida. Pareigos būti perkančiąja organizacija teisinio reglamentavimo ir įgyvendinimo praktikoje problematika. Viešojo intereso tenkinimo kriterijus kaip perkančiosios organizacijos statuso įgijimo. Sąlyga. Finansavimo kriterijus ir jo įgyvendinimo problemos. Viešųjų pirkimų sutarčių ypatumai. Vidaus sutarčių sudarymas. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties keitimo ypatumai. Tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų ypatumai. Naudingumo aplinkai kriterijaus panaudojimas viešuosiuose pirkimuose. Tiekėjų socialinę atsakomybę skatinantys viešieji pirkimai. Tiekėjų teisių ir teisėtų interesų gynimo sistemos problematika. Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo problemos. Viešųjų pirkimų procedūrų ir sutarčių peržiūros veiksmingumo didinimas. Viešųjų pirkimų įgyvendinimo efektyvumo trūkumas bei. Organizacinės problemos. Nepakankamas viešųjų pirkimų skaidrumas ir korupcijos apraiškos. Kvalifikacijos, žinių ir patirties trūkumas vykdant viešuosius pirkimus. Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo galimybės. Viešųjų pirkimų centralizavimas. Elektroninių viešųjų pirkimų diegimas. Išvados. Santrauka.

Temos aktualumas. Sąlygos susiformuoti Lietuvos viešųjų pirkimų sistemai atsirado tik
atgavus šalies nepriklausomybę, sukūrus politinius, ekonominius, socialinius ir teisinius pagrindus.
Lietuvoje viešieji pirkimai pradėti reglamentuoti 1995 metais, taigi patirtis šioje srityje dar nedidelė,
palyginus su tuo, kad pirmosios viešųjų pirkimų direktyvos Europos Sąjungoje buvo priimtos dar
1971 metais. Svarbus veiksnys, įtakojęs ir keitęs viešųjų pirkimų sistemos veiklos pobūdį ir kryptis
buvo Lietuvos integracija į Europos Sąjungą.
Šiuo metu viešieji pirkimai sudaro svarbią šalies ūkinės veiklos dalį. Kaip ir kitose
demokratinėse valstybėse per viešųjų pirkimų sistemą visuomenė gali efektyviai kontroliuoti labai
žymius biudžetinių lėšų panaudojimo srautus, siekti, kad prekes, darbus ir paslaugas perkančiosios
organizacijos įgytų skaidriai, viešai, laikydamosi sąžiningos konkurencijos.
Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių viešųjų pirkimų rinka sudaro 16 proc. BVP,
apima 25–30 proc. viešųjų išlaidų1. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis bendra 2007 m.
įvykdytų viešųjų pirkimų vertė viršija 13 mlrd. litų (13 283 133,03 tūkst. Lt)2. Kaip rodo
Skandinavijos šalių praktika, modernizavus viešuosius pirkimus galima būtų sutaupyti apie 10-15
proc. lėšų.3 Tai potencialiai milžiniškos lėšos, kurios skatina skirti didelį dėmesį viešųjų pirkimų
modernizavimui, sprendžiant teisinio reguliavimo ir organizacines viešųjų pirkimų įgyvendinimo
problemas bei siekiant viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo.
Pažymėtina, kad Lietuvai pradėjus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą, daugelis šią
paramą gaunančių pareiškėjų tapo perkančiosiomis organizacijomis Viešųjų pirkimų įstatymo
prasme, todėl norėdami gauti paramą projektams įvykdyti turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo
reikalavimų. Taigi, perkančiųjų organizacijų skaičius dar labiau padidėjo, išaugo ir jų atliekamų
pirkimų skaičius. Išaugus viešųjų pirkimų mastams regioniniu ir ES vieningos rinkos lygiu, tiek
valstybinis, tiek privatusis sektorius tapo suinteresuoti efektyvios viešųjų pirkimų sistemos veikimu.
Keičiantis ūkinės ir visuomeninės veiklos sąlygoms tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos
Sąjungoje, būtina, kad ūkinių santykių teisinis reguliavimas neatsiliktų nuo visuomenės raidos
pokyčių, būtina aiškinti ir spręsti iškylančias viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo problemas,
spragas.
1 Mačiulytė A. Viešųjų pirkimų raida Lietuvoje // Viešieji pirkimai. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės informacinis biuletenis. 2007 m. sausis, Nr. 1 (22). http://www.vpt.lt/admin/uploaded/IB1.pdf [žiūrėta 2007
12 13]
2 Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lieuvos Respublikos Vyriausybės. Informacija apie 2007 metų viešuosius pirkimus.
http://www.vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?pid=1207549997&cid=1206689680&sid=2&lan=LT [žiūrėta 2008 03 05]
3 Viešųjų pirkimų rinkos dydis Lietuvoje. http://lazdynas.lt/intelika/ziniu-baze-diskut/temos-susije-lk/procurementzb/
istraukos-procure/2006-viesuju-pirkimu-rinkos-dydis-lietuvoje [žiūrėta 2008 01 17]

Pasaulinės visuomeninės organizacijos Transparency International atliktų tyrimų
duomenimis viešieji pirkimai priskiriami padidintos korupcijos rizikos sričiai.4 Todėl svarbu įvertinti
ir tobulinti viešųjų pirkimų įgyvendinimo praktiką efektyvumo ir skaidrumo aspektais, nustatyti
priemones viešųjų pirkimų tobulinimui ir modernizavimui, kuris leistų taupyti valstybės lėšas,
sukurti antikorupcinę aplinką, koreguotų valdymo procesus, skatintų bendradarbiavimą tarp verslo ir
valstybės bei kt.
Darbo objektas – Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos, susidedančios iš teisinių,
organizacinių, institucinių komponentų, probleminiai aspektai.
Darbo tikslas – ištirti Lietuvos viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo ir praktinio
organizavimo ypatumus ir problemas, įvertinti jų reikšmę ir nustatyti viešųjų pirkimų sistemos
tobulinimo galimybes, siekiant didesnio viešųjų pirkimų efektyvumo, skaidrumo.
Darbo problema – įgyvendinant viešuosius pirkimus kyla teisinio reglamentavimo, viešųjų
pirkimų organizavimo problemos, kurios trukdo užtikrinti viešųjų pirkimų efektyvumą, tinkamą
valstybės lėšų panaudojimą, skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją.
Darbo hipotezė - atitinkamų Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos teisinio reglamentavimo ir
praktinio organizavimo problemų išsprendimas lemia viešųjų pirkimų efektyvumą, skaidrumą ir daro
įtaką valstybės ekonominei, socialinei gerovei. ...