Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokslas ir švietimas>Mokyklos veiklos galimybių studija: Kasčiukiškių pagrindinė mokykla
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokyklos veiklos galimybių studija: Kasčiukiškių pagrindinė mokykla

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768
Aprašymas

Santrauka. Įvadas. Teoriniai tyrimo pagrindai. Pagrindinių sąvokų analizė. Strateginio planavimo iššūkis. Strateginis valdymas. Strateginis planavimas. Įstaigos vizija, misija, organizacijos kultūra, tikslai. Mokyklos stipriųjų ir silpnųjų pusių bei galimybių ir grėsmių analizės metodika. Strateginių alternatyvų analizė. Vidaus audito sistema. Tyrimo rezultatų analizė. Kasčiukiškių pagrindinės mokyklos aplinkos analizė. Politiniai veiksniai. Ekonominiai veiksniai. Socialiniai veiksniai. Technologiniai veiksniai. Institucijos išteklių(vidinių veiksnių) analizė. Mokyklos istorijos apžvalga. Teisinė bazė. Mokyklos reorganizavimo planas. Organizacinė struktūra. Žmonių ištekliai. Finansiniai ir materialieji ištekliai. Veiklos sistema. Planavimo sistema. Ryšių sistema. Vidaus audito sistema. SSGG analizė. Institucijos veiklos strategija. Misija, vizija. Mokyklos tikslai ir uždaviniai. Veiklos turinys. Išvados ir pasiūlymai.

Ištrauka

Tyrimo aktualumas. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, atsivėrė naujos socialinės, kultūrinės, politinės, teisinės bei ekonominės raidos perspektyvos, kartu atnešdamos daug iššūkių Lietuvos švietimui. Iškeltas pagrindinis švietimo tikslas - ugdyti savarankišką ir kūrybingą asmenybę.
Lietuvos švietimo reformoje daug dėmesio skiriama bendrojo lavinimo mokyklai. Čia akcentuojama ne tik ugdomojo poveikio metodikos tobulinimas, bet ir naujų ugdymo formų paieška. Edukacinės technologijos, mokymo metodai, didaktinės bei moksleivių gebėjimų vertinimo sistemos turi padėti ne tik efektyviai perimti informaciją, bet ir skatinti asmenybės saviraišką, aktyvinti intelektą, kūrybiškumą, plėtoti motyvaciją, žadinti asmens individualybę. Dinamiškos informacinės aplinkos sąlygomis tampa problemiška spręsti, kiek ir kokių žinių reikia moksleiviui, kaip optimizuoti ugdymo procesą; esminiu siekiu tampa ne žinių kiekis, o gebėjimas orientuotis sparčiai besikeičiančiame ir sudėtingėjančiame mokslo sraute, efektyviai taikyti gaunamą informaciją visuomeninio ir asmeninio gyvenimo reikmėms. Taigi šiuo metu labai svarbu, kad kiekviena mokykla sumaniai pasirinktų savo vystymosi kryptį, tikslus ir parengtų jų realizavimo strateginį planą.
Anot R. Jucevičiaus, 2003 iki šiol vadybos mokslininkai savo darbuose dėmesį skyrė verslo įmonių strategijos klausimams, tuo tarpu švietimo institucijų strategijos žinių erdvė buvo ,,podukros‘‘ vietoje – arba mokslininkai bandydavo mechaniškai ,,pernešti‘‘ verslo strategijos kūrimo principus į švietimą, arba edukologai bandydavo šiuos principus taikyti savarankiškai, nejausdami strategijos visumos.
Lietuvos švietimo koncepcijoje sakoma, kad pagrindinis mokyklos tikslas yra ugdyti savarankią ir kūrybingą, maksimaliai savo gebėjimus išskleidžiančią asmenybę. Valstybės keliami tikslai ir uždaviniai reformuotai Lietuvos mokyklai išdėstyti Bendrosiose programose ir Išsilavinimo standartuose. Bendrųjų programų įvadinėje dalyje brėžiamos gairės, kuriomis remdamasi mokyklos bendruomenė pasirengia individualiąsias programas. Standartų paskirtis - ,,būti vienu iš pagrindinių orientyrų rengiant mokymo programas, individualias konkrečiai mokyklai, klasei ar netgi atskiram vaikui". Švietimo įstatymas apibrėžia, jog "vadovaujantis Valstybine švietimo strategija rengiami ir derinami tarpusavyje valstybės, apskrities, savivaldybės, mokyklos strateginiai švietimo planai"(Švietimo įstatymas, 54 straipsnis, 3 punktas).
Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatose rašoma, kad Lietuvai įsitvirtinant Vakarų erdvėje, švietimas turi padėti stiprinti visuomenės kūrybines galias, išsaugoti ir kurti tautos tapatybę, brandinti pilietinę visuomenę, didinti žmonių užimtumą ir ūkio konkurencingumą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Kaip Strategijos nuostatos papildo valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir nusako Lietuvos švietimo plėtotės tikslus bei priemones jiems įgyvendinti, taip mokyklos strateginis planas numato tikslus ir priemones kaip konkrečioje mokykloje įgyvendinti įvairių švietimo veiklą reglamentuojančių dokumentų turinį.
Europos Sąjunga didelę reikšmę teikia strateginiam planavimui ir valdymui. 2002 m. parengtas LR Bendrasis planas, 2003 m. parengti ministerijų, apskričių strateginiai planai. Strateginius planus turi parengę daugelis miestų ir rajonų. Švietimo ir mokslo ministerija paskatino mokyklas rengti strateginius veiklos planus, tačiau Lietuvos moksliniuose darbuose švietimo strateginis planavimas mažai nagrinėjamas. Lietuvoje strateginio valdymo tyrimus pradėjo R. Jucevičius ir A. Vasiliauskas. Iki šiol daugiau dėmesio buvo skiriama strateginio planavimo praktinėms metodikoms, o ne mokslinei analizei. Strateginio valdymo pradininkais laikytini A.D. Chandler, H.J. Ansoff, K. Andrews, E. Learned, R. Christensen, W. Guth.
1999 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro K. Platelio įsakymu Nr.150 patvirtintos bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairės. Nuo 1999 metų bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka nuosekliai vyksta. Pagrindines jos kryptis žymi 1999 metais švietimo ir mokslo ministro patvirtintos Bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarkymo gairės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų veiklos programa bei 2003 metais Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Švietimo įstatymas ir patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos (Mokyklų tinklo pertvarkos metodinės rekomendacijos, projektas, 2003). Mokyklų tinklo optimizavimo būtinybę didele dalimi nulėmė demografiniai, ekonominiai bei politiniai švietimo procesai. Optimizavimo plane atkreipiamas dėmesys į mažakomplektes mokyklas. Joms labai svarbu parengti išsamų savo mokyklos strateginį planą.
Strateginiai planai turi didelę reikšmę modeliuojant ir pagrindžiant įstaigos ateities perspektyvas, rengiant projektus, ieškant finansavimo šaltinių.
Problema. Kaišiadorių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos planas buvo parengtas 1999 m. tačiau esama padėtis sąlygojo būtinybę planuoti tolesnę mokyklų tinklo pertvarką. Turėdama tokį tikslą buvo numatyta, jog nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Kaišiadorių rajono Kasčiukiškių pagrindinė mokykla taps Kaišiadorių V. Giržado vidurinės mokyklos Kasčiukiškių pagrindinio ugdymo skyriumi. Problema - mokykloje nebuvo atlikta situacijos analizė bei suformuluota veiklos strategija. Iškilo būtinybė išanalizuoti esamą situaciją.
Tyrimo objektas: Kasčiukiškių pagrindinės mokyklos veikla.
Tikslas: Atlikti Kasčiukiškių pagrindinės mokyklos veiklos galimybių studiją. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-25
DalykasMokslo ir švietimo diplominis darbas
KategorijaPedagogika >  Mokslas ir švietimas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis66 puslapiai 
Literatūros šaltiniai55 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis162.21 KB
Autoriuselougeins
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasdoc. T. Tamošiūnas
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasTęstinių studijų institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokyklos veiklos galimybiu studija Kasciukiskiu pagrindine mokykla [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 66 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • doc. T. Tamošiūnas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą