TEMOS AKTUALUMAS. Sielos tyrinėjimui reiktų skirti vieną iš pirmųjų vietų. Sielos pažinimas padeda surasti tikrąją tiesą bei pažinti gamtą. Juk siela yra viso ko pradas. Pamėginsime išgvildenti bei išsiaiškinti sielos prigimtį ir esmę. Reikėtų išsiaiškinti ar siela dali ar nedali? Ar visos sielos vienarūšės ar ne?
Dauguma tyrinėtojų, kurie iki šiol yra kėlę ir nagrinėję sielos problemą, domėjosi tiktai žmogaus siela.
Tačiau gauti žinių apie sielą visais atžvilgiais yra labai sunku. Šių laikų žmogus linkęs didžiausią dėmesį skirti kūnui ir jo puoselėjimu. O siela, kaip nematoma esybe lieka už diskusijų ribų.
Aristotelis savo darbuose yra išreiškęs įdomių, gyvų, naivių minčių vedančių į filosofiją. Ypač unikalus jo veikalas- "Apie sielą", kuriame gausu tiek stebėjimu tiek ir eksperimentų bei empirines medžiagos savo teoriniams teiginiams paremti bei pavaizduoti.
Šį veikalą galimą laikyti pirmuoju, sistemingu, ,skirtu psichologijos klausimams nagrinėti šaltiniu.
Ši tema yra aktuali ir įdomi, kadangi sielos pažinimui reikėtų skirti didelę reikšmę.
Šiame darbe sieksime:
Išsiaiškinti sielos sampratą.
Apžvelgti sielos struktūrą.
Atskleisti Aristotelio sielos sampratą bei sugebėjimus.
Atskleisti Aristotelio etikos pagrindinius principus.
Pirmoje šio darbo dalyje pateiksime Aristotelio ir kitų filosofų sielos sampratą. Antroje dalyje panagrinėsime Aristotelio etikos pasireiškimą praktikoje. O trečioje dalyje aptarsime sielos dalių skirtumus išskirsime sielos judėjimo variklio klausimą.
Nagrinėjant sielos problemą, reikėtų pirmiausia atskleisti šiuo klausimu pareikštas pirmtakų nuomones, kad galėtume pasinaudoti tuo, kas teisinga, ir apsisaugoti nuo klaidų.
Filosofai Demokritas ir Leukipas sielą tapatina su rutulio formos atomais dėl to, kad jie dėl savo formos lengviausiai visur prasiskverbia ir, patys judėdami, judina visus kitus. Tuo remdamiesi filosofai teigia, kad siela suteikia gyviams judėjimą. Kai kurie šios mokyklos atstovai teigia, kad siela yra tai, kas jas judina. Matyt, jie visi pripažįsta judėjimą svarbiausia savybine sielos ypatybe ir mano, kad visi kūnai juda sielos judinami. Vadinasi tyrinėtojai, kurie kreipė dėmesį į turinčių sielą kūnų judrumą, sielą laikė judriausiu kūnu.
Tyrinėtojai, kuriems pirmiausia rūpėjo kūnų, turinčių sielą, sugebėjimas pažinti ir suvokti tikrovę, teigia, kad siela turi savyje daiktų pradų vieni mano, kad tokių pradų yra daug, kiti-kad yra tik vienas pradas.
Kai kurie mokslininkai sielą laikė ugnimi, nes ugnis yra tas elementas, kuris susidaro iš smulkiausių dalelių ir yra labiausiai nekūniškas, be to ji pati juda ir judina visa kita. ...
Aristotelio mokymas apie siela [speros.lt].doc