Bendruomenės slaugytojo veikla, slaugant pacientus, turinčius judėjimo negalią

Santrauka. Tema. Aktualumas. Tikslas. Metodas ir tiriamieji. Tyrimo rezultatai ir išvados. Naudojami trumpiniai. Terminų žodynėlis. Įvadas. Negalios apibrėžimai ir apibūdinimas. Judėjimo funkcijos rodikliai ir sutrikimai. Bendruomenės slaugytojo vaidmenys dirbant su judėjimo negalią turinčiais žmonėmis. Vadovavimas slaugai ir jos atlikimas. Mokytojo vaidmuo. Komandos nario ir patikėtinio vaidmuo. Tyrinėtojo vaidmuo. Žmonių su negalia slauga kasdienio gyvenimo veiklose. Teorinės dalies išvados. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai ir jų apibendrinimas. Išvados. Priedai (1).

Temos aktualumas
Trauma ar liga, kuri sutrikdo žmogaus judėjimą dažnai iš esmės pakeičia žmogaus gyvenimą: lemia jo fizinę būklę, savarankiškumą kasdieninėje veikloje, psichologinį statusą (Šukys U., Juocevičius A., Jurgelavičienė D., Skrebelytė L., 2001).
Negalia sukelia stresą individo gyvenime, sutrikdo asmens aplinkos atitikimą, panaikina visą ankstesnę adaptaciją, reikalauja didelių pastangų kovai su krize. Svarbu rasti geriausią būdą kaip atstatyti pažeistą balansą, rasti naują optimaliausią asmens aplinkos atitikimo variantą. Stresas, kova su stresu, adaptacija, socialinė aplinka – tai faktoriai, sudarantys individo gyvenimo erdvę (Daugėla M., 2006).
Žmogui su judėjimo negalia sunku pačiam patenkinti savo poreikius, spręsti iškilusias problemas, jam padeda artimi žmonės, draugai, giminės, bet ir šių žmonių rankų nepakanka, prie viso šito dar prisideda ir socialiniai darbuotojai, švietimo įstaigų darbuotojai ir, žinoma, medikai. Tarp medikų svarbų vaidmenį negalią turinčiam žmogui atlieka bendruomenės slaugytojas.
Bendruomenės slaugytojai gali palengvinti ankstyvą išrašymą iš ligoninių, slaugydami pacientą namuose. Lankydami pacientus namuose jie, įvertina esamą situaciją, moko savirūpos, atlieka reikalingas procedūras, teikia paramą šeimos nariams, vaidina svarbų vaidmenį skausmo mažinimo bei valdymo procese. Kai slaugos tęstinumas priklauso nuo šeimos, slaugytojas įvertina šeimos stipriąsias bei silpnąsias vietas ir stengiasi pagerinti šeimos teikiamos slaugos efektyvumą (Čiočienė A., 2002).
Bendruomenės slaugytojai gali pagerinti judėjimo negalią turinčių žmonių kasdienę gyvenimo veiklą ir tenkinti tiek pagrindinius (pvz., sveikatos), tiek aukštesnius (pvz., draugystės, saviraiškos) poreikius.
Fizinė negalia gali paliesti visas kasdieninio gyvenimo veiklos sritis, kurios gali būti padalintos į dvi kategorijas: kasdieninio gyvenimo veikla ir instrumentinė kasdieninio gyvenimo veikla. Kasdienio gyvenimo veikla apima pagrindinę asmeninę kasdieninę veiklą, įskaitant rūpinimąsi savimi (tokią kaip valgymas, prausimasis, naudojimasis tualetu, ruoša, apsirengimas), komunikavimas ir mobilumas. Instrumentinė kasdienio gyvenimo veikla apima tokius dalykus kaip maisto ruošimas, namų tvarkymas, lankymasis parduotuvėje, pinigų valdymas ir kt.
Nuo šio sugebėjimo labai priklauso neįgalių žmonių autonomija, t. y. galimybė nepriklausomai funkcionuoti bei sugebėjimas apsitarnauti. Dėl neįgalumo šie autonomijos komponentai gali būti prarandami. Neįgalumo problemos gali paveikti visus tris sveikatos komponentus (fizinį, psichologinį ir socialinį), todėl jos yra pagrindinės determinantės lemiančios kasdienes neįgalių žmonių gyvenimo veiklas (Gotaitis V., 2001).
Lietuvoje bendruomenės slaugytojų vaidmenis užtikrinant judėjimo negalią turinčių žmonių kasdienio gyvenimo veiklas nėra labai tyrinėjami ir aprašomi mokslinėje literatūroje. Sunku buvo aptikti tokių pat tyrimų, jie skyrėsi vienu ar kitu požiūriu, bet panašumu buvo galima aptikti. Kalibaitienė D., Šalaviejūtė A. (2005) tyrė namų slaugos paslaugų poreikius ir jų teikimo galimybes, Kajokienė A., Pieras D., Lesinskienė S., Narvydaitė L., (2001) pristato slaugytojo veiklos sferą vaikų raidos sutrikimų ankstyvos reabilitacijos skyriuje tyrimą. Gerikienė V., Petrauskienė J., (2006) analizavo Lietuvoje bendruomenės slaugytojų nuomonę apie naują slaugytojų vaidmenį.
Taigi, bendruomenės slaugytojo vaidmuo užtikrinančio žmonių su judėjimo negalia kasdienio gyvenimo veiklose tyrimas yra aktualus Lietuvoje ir pasaulyje. Dabartinė sveikatos stiprinimo sveikatos priežiūros įstaigose sistema neužtikrina, kad pirminėje sveikatos priežiūros centruose pacientai su judėjimo negalia įgytų sveikatos žinių ir įgūdžių, reikalingų jų sveikatos stiprinimo potencialui realizuoti (Javtokas Z., 2005).
Būtina spręsti, kaip pašalinti problemas, kurios atsiranda dėl negalios, taip išsaugant žmogaus nepriklausomumą nuo kitų žmonių pagalbos.
Tyrimo tikslas - atskleisti bendruomenės slaugytojo veiklą, slaugant pacientus, turinčius judėjimo negalią.
Tyrimo objektas – bendruomenės slaugytojo veikla, slaugant pacientus, turinčius judėjimo negalią.
Tyrimo uždaviniai:
1) Apibūdinti judėjimo negalią turinčių žmonių judėjimo funkcijos pokyčius bei jų kasdienę gyvenimo veiklą lemiančius veiksnius;
2) Išanalizuoti bendruomenės slaugytojo vaidmenis dirbant su judėjimo negalią turinčiais žmonėmis;
3) Identifikuoti slaugytojo veiklą tenkinant pacientų, turinčių judėjimo negalią, slaugos poreikius.
Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros analizė; Duomenų rinkimo metodas – interviu. Duomenų analizės metodas.

Darbo struktūra. Darbą sudaro dvi pagrindinės dalys – teorinė ir tiriamoji dalis. Teorinėje dalyje nagrinėjami bendruomenės slaugytojo vaidmenys užtikrinant judėjimo negalią turinčių žmonių kasdienio gyvenimo veiklas. Empirinėje dalyje pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai: bendruomenės slaugytojo veikla, tenkinant pacientų, turinčius judėjimo negalia poreikius. Šiame darbe atskleistos šios bendruomenės slaugytojų kompetencijos:
• Analizuoti ir vertinti slaugymo veiksmingumą;
• Ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius;
• Organizuoti ir įgyvendinti sveikatos tausojimo mokymą;
• Bendrauti ir bendradarbiauti su pacienatais ir jų šeimos nariais;
• Skleisti profesinę slaugymo patirtį;
• Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti komandinėje veikloje;
• Gebėti vertinti bendruomenės sveikatą (fizinę, emocinę, socialinę);
• Įgyvendinti bendruomenės sveikatos slaugą;
• Plėtoti bendruomenės slaugą. ...