Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Šiuolaikinės biurokratijos teorijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šiuolaikinės biurokratijos teorijos

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Elito teorija. Pliuralizmo teorija. Naujoji dešinė. Neopliuralizmas. Marksizmas. Išvados.

Ištrauka

Be biurokratinio aparato šiandien neįsivaizduojamas nė vienos pasaulio valstybės funkcionavimas. Kasdien milijonai žmonių visame pasaulyje, tvarkydami savo reikalus ar spręsdami problemas, susiduria su įvairių lygių valdininkais ir valstybės įstaigų tarnautojais.
Biurokratijos fenomenui aiškinti ir analizuoti kuriamos įvairiausios, neretai viena kitai kardinaliai prieštaraujančios teorijos. Visoms joms daugiau ar mažiau įtakos yra padariusi žymaus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vokiečių sociologo Max'o Weber'io biurokratijos teorija, tapusi tiek sociologijos, tiek politologijos klasika.
Darbo tikslas:
Išryškinti svarbiausius šiuolaikinių biurokratijos teorijų aspektus.

Darbo uždaviniai:
1. Pateikti pagrindines biurokratijos teorijas.
2. Išanalizuoti pagrindines šiuolaikines biurokratijos teorijas.
3. Išskirti biurokratijos teorijų panašumus.


Pirmykšte prasme terminas "elitas" reiškia geriausią, tobuliausią, kilniausią, visuomenės sluoksnį.(P.Dunleavy, ir O’Leary. Brendan. 1999, 165 p.). Anot V.Tininio (1997, 22p.) elitarizmas - socialinė teorija, teigianti, kad visuomenė susideda iš valdomųjų ir valdančiųjų (elito), turinčių ypatingų gabumų valdyti kitus, plėtoti mokslą ir kultūrą, kad žmonės iš prigimties nėra lygūs ir , kad ši nelygybė sąlygojama įvairių priežasčių (rasės, kraujo, luomininės priklausomybės).
Elitarizmo teoretikai V.Pareto, G.Mosca, R.Michels atkreipė dėmesį į prieštaringą demokratijos santykį su egzistuojančia valdymo piramide.( S.Šilauskas,2002, 76p. ).
Anot Moscos, visose visuomenėse ,,egzistuoja dvi žmonių klasės: tų kurie valdo, ir tų kurie valdomi".O Paretas elitą apibrėžia tiesiog, kaip individus, kurie tam tikroje veiklos srityje yra pranašesni už visus kitus. Šį elitą jis skaido į valdantįjį, kuriam priklauso visi tie, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atlieka visuomenės valdymo funkciją, ir nevaldantįjį elitą, kuriam priklauso visa kita likusi elito dalis. (F.Žygaras,2001,530p.)
Šiuolaikinė elito teorija turi kelias kryptis:
1. Klasikine;
2. Demokratinis elitizmas;
3. Radikalioji.
Klasikiniai elito teorijos atstovai - Mosca, Paretas ir Michelsas – buvo tvirtai įsitikinę, jog jiems pavyko sukurti mokslinę teoriją, įrodančią, jog nedidelės elitinės mažumos politinis vyravimas likusioje visuomenėje yra neišvengiamas.
Vienas iš potencialiai stipriausių antimarksistinių elito teorijos argumentų buvo Michelso "geležinis oligarchijos dėsnis", kuris teigė, kad: ,, jokia piliečių masė nėra pajėgi spręsti bent kiek sudėtingesnių klausimų. Masėms reikalingi vadai, kad jas išjudintų iš apatijos ir organizuotų, tačiau suorganizuotos jos atsiduoda savo vadams ir nuolat suteikia jiems didesnę nuožiūros laisvę tenkinti savo pačių, o ne masių interesus." Anot Michelso:,, masinės partijos yra didelės ir jų struktūra sudėtinga, todėl joms reikia profesionalių lyderių, kuriems būtų garantuotas jų paties stabilumas ir kurie galėtų specializuotis organizacinėje veikloje.(P.Dunleavy, O’Leary. Brendan. 1999, 169p.).
F.Žygaras (2001,54p.) teigė: ,,geležinio oligarchijos dėsnio esmė ta, kad demokratija yra priversta kurti organizaciją, kuri išskirtų elitą, t.y. aktyvią mažumą, kuria masės pasitikėtų. Ši mažuma, per kurią siekiama demokratijos,virsta oligarchija.
Remiantis D.Held (2002, 201p.) Michelsas formuluodamas ,,geležinį oligarchijos dėsnį" smarkiai rėmėsi M.Weberiu, kuris kritiškai vertino Michelso darbus. Pastarasis ,,geležinį dėsnį" išdėstė taip: ,,tai organizacija, pagimdanti viešpatavimą: renkamųjų - rinkėjams, įgaliotinių – įgaliotojams, delegatų – deleguotojams. Kas sako ,,organizacija’’, tas sako oligarchija.. Weberio požiūriu, šis formulavimas buvo didžiulis supaprastinimas, biurokratizacija ne tik labai sudėtingas procesas, bet ji buvo suderinama su tam tikru politiniu demokratėjimu, ir su gabių lyderių išlikimu.
Anot J.S.Coleman (2005, 370p.) Michelsas empiriškai pagrindė tam tikras šio neapsižiūrėjimo pasekmes ir apibendrino jas, kaip ,,geležinį oligarchijos dėsnį’’, tačiau nepažymėjo, kad kai kurie iš tų pačių procesų, kurie vedė vadovus į oligarchinę kolektyvo narių kontrolę, taip pat skatino korporacinio veikėjo tarnautojus įgyvendinti savo interesus. Jis matė, kad principas, kurį jis laikė nukrypimu nuo tobulos organizacijos, veikia struktūros viršūnėje, tačiau nepastebėjo, kad jis yra esminis socialinės organizacijos bruožas, būdingas visai organizacijai.
Remiantis J. Shumpeteriu, klasikinė demokratijos teorija ignoravo vadovybės vaidmenį, o teoriniai teiginiai apie demokratijos funkcionavimą ir jos rezultatus yra nepalyginamai realistiškesni, kai atsižvelgiama į šią gyvybiškai svarbią funkciją. Elitaristų nuomone, valstybė turi būti valdoma mažumos, valstybės valdžią reikia autoritetingiems asmenims, sudaryti socialines ir politines sąlygas elitui viešpatauti. Apskritai, elito teorija aiškino, kad politinio ir kultūrinio elito valdžia esanti neišvengiama.(V.Tininis, 1997, 22p.) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-24
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis22.09 KB
Autoriusvika
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasEdita Stumbraitė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Siuolaikines biurokratijos teorijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Edita Stumbraitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą