Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nuostatos ir elgesys

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Nuostatos ir jų esmė. Nuostatų formavimas ir jų pasikeitimai. Žmonių suvokimas. Teigiamos ir neigiamos nuostatos. Nuostatos ir elgesys. Nuostatų ir elgesio santykis. Vidinės darnos palaikymas. Nuostatų keitimas – įtikinėjimas. Pirkite (keletas įtikinėjimo būdų). Pasipriešinimas įtikinėjimui. Išvados.

Ištrauka

Žodis nuostata, ar kiti šio žodžio variantai, žmonių tarpe vartojamas gana dažnai ir labai įvairiose gyvenimiškose situacijose. Esame girdėję tokias savokas kaip: "jo politinės nuostatos...", "nebūk nusistatęs...", "dėstytojas apie mane turi susidaręs išankstinę nuostatą". Kartais kaip ir pateiktuose pavyzdžiuose žodis nuostata vartojamas kiek netaisyklingai, tiksliau sakant, jo čia vartoti gal ir nebūtina. Taigi kas iš tikro yra nuostata, kada toki terminą vartoti, kuo nuostata skiriasi nuo nuomonės ar įsitikinimų, o kada ne pabandysiu paaiškinti savo darbe. Darbe taip pat aprašoma nuostatų formavimas ir pasikeitimai, teigiamos ir neigiamos nuostatos.


Nuostata yra žmogaus parengtis ar predispozicija specifiniu būdų atsakyti į tam tikrus poveikius. Pvz., jei turime nuostatą, kad lietuvių liaudies dainos yra gražios, tai turėsime tendenciją taip žvelgti į kiekvieną iš šių dainų. Mokytojams susidaro nuostatos apie moksleivius (gabūs, nedrausmingi, tingūs ir t.t.), moksleiviams apie mokytojus (nuoširdūs draugai, priekabūs moralizuotojai, geri dalyko specialistai ir pan.). Kaip matome iš pavyzdžių, nuostatos būna daiktų, reiškinių, situacijų žmonių atžvilgiu. Jų turinys ir sąmoningumo lygiai labai įvairūs, dėl to kartais nelengva skirti nuo kitų asmenybės savybių. Kad tai būtų lengviau padaryti, amerikiečių psichologas Šerifas nuostatų apibrėžimą papildo tokiais požymiais:
1. Nuostatos yra išmoktos, o ne įgimtos savybės.
2. Nuostatos yra pakankamai pastovios savybės. Teigiamos nuostatos pasikeitimui reikėtų ilgesnio priešingos kokybės patyrimo.
3. Nuostatos yra susijusios su poreikiais ir tuo skiriasi nuo įpročių, kurie tokio ryšio gali ir neturėti (žinoma, įpročiuose yra poreikis kartoti automatizuotus veiksmus).
Nuostatos siejasi su įsitikinimais. Įsitikinimas yra tam tikrų teiginių pripažinimais teisingais. Tačiau įsitikinimai ne būtinai nuteikia individą elgtis tam tikru būdu.
Nuostatos turi ryšių su nuomonėmis. Nuomonės yra mažiau apibrėžti įsitikinimai. Psichologijoje į nuomones galima žvelgti kaip į nestiprias ir mažiau stabilias nuostatas arba kaip į pradinę sąmoningų nuostatų formavimosi pakopą.
Nuostatos atsiranda ilgainiui, kaupiantis gyvenimo patirčiai - per save ir aplinką. Čia svarbus vaidmuo tenka mokymuisi: tiek klasikinių sąlyginių refleksų, tiek operatinių reakcijų susidarymui panašaujant. Tačiau prie nuostatų formavimosi prisideda ir išstūmimas - nuslopinti konfliktai ir kognityviniai procesai. Nuostatos supaprastina aplinkos pažinimą ir palengvina individų bei grupių adaptaciją ir veiklą. Patekę į mokyklą, vaikai elgiasi pagal nuostatas, kurios susidarė dar iki mokyklos, stebi ir perima mokyklos tvarką, papročius, santykius su mokytojais ir savo bendraamžiais etalonus ir elgiasi pagal juos.
Nuostatos padeda įsivaizduoti mums daugiau ar mažiau nuoseklų ir integruotą pasaulio vaizdą, kuris savo ruožtu padeda orientuotis ir funkcionuoti dabartyje ir ateityje, remiantis praeities patirtimi/žiniomis. Jos yra mūsų supratimas (savęs ir mus supančio pasaulio), o supratimas sukuria tam tikrą kontrolės ir saugumo pojūtį siekdami būti suprantami sau ir kitiems žmonėms paprastai bando būti nuoseklūs, t.y. laikytis viena kitai neprieštaraujančių nuostatų (keistai pasižiūrėtum į žmogų, kuris teigtų, kad žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, tačiau tuo pat metu pasisakytų už mirties bausmę). Nuostatos yra dinamiškos savybės. Vadinasi, jos gali ne tik susiformuoti, bet ir pasikeisti, vienos išnykti bei kitos atsirasti. Tačiau tais atvejais, kai nuostatos yra įtvirtintos platesnėje asmenybės vertybių sistemoje, renkant prieštaraujančius argumentus, gaunamas priešingas rezultatas ("bumerango efektas") - agitacija prieštaraujančios nuostatos naudai dar labiau sustiprina buvusią nuostatą.
Taigi nuostatų pasikeitimai priklauso ne tik nuo formavimo metodų bet ir nuo ankstesnių asmenybės nuostatų.
Yra nustatyta, kad nuostatos geriau įsitvirtina ir viena ar kita kryptimi keičiasi, kai individas savo patirtimi patikrina vienus ar kitus argumentus ir aktyviai juos panaudoja veikloje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-11
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis17.76 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų20 darbų
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasTutinas
Švietimo institucijaUtenos kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nuostatos ir elgesys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Utenos kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Tutinas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą