Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Administracinė teisė>Lietuvos Respublikos (LR) prezidento teisinė padėtis (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos Respublikos (LR) prezidento teisinė padėtis (2)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos valstybės vadovo instituto istorinė raida. Lietuvos respublikos prezidento statuso šaltiniai. Lietuvos respublikos prezidento rinkimų tvarka. Respublikos prezidento įgaliojimai. Lietuvos respublikos prezidento įgaliojimai užsienio politikoje. Respublikos prezidento įgaliojimai santykiuose su vyriausybe. Respublikos prezidento įgaliojimai santykiuose su seimu. Respublikos prezidento įgaliojimai skirti valstybinius apdovanojimus. Respublikos prezidento įgaliojimai nustatyta tvarka skirti ir atleisti valstybės pareigūnus. Įgaliojimų nutrūkimas. Karo vadas. Išvados.

Ištrauka

Valstybei reikia atsakingo asmens, užtikrinančio konstitucinę tvarką, garantuojančio valstybės valdžios tęstinumą ir stabilumą, aukščiausiu lygiu atstovaujančio tarptautiniams santykiams.
Valstybės vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose. Monarchijose valstybės vadovo funkcijas vykdo monarchas (imperatorius, karalius, didysis hercogas, šeichas, emiras), respublikose – prezidentai. Žodis prezidentas yra kilęs iš lotyniško žodžio prasidens (prasidentis), t.y. – ,,sėdintis priešakyje".
Esant skirtingoms valdymo formoms, valstybės vadovo įgaliojimų apimtys yra nevienodos. Vienose šalyse jų funkcijos yra nominalios, kitose – realios. Tačiau visų valstybių vadovams suteikti išskirtiniai įgaliojimai aukščiausiu lygiu atstovauti tautai šalyje ir už jos ribų.
Valstybės vadovo teisinę ir faktinę padėtį lemia konkrečios šalies istorinės tradicijos bei politinės sąlygos. Konstitucinės monarchijos šalyse valstybės vadovų funkcijos vertinamos tik kaip atstovaujamosios – reprezentacinės. Panašias galias turi parlamentinių respublikų vadovai – prezidentai. Tačiau prezidentinių (JAV, Meksika, ir kt.) bei pusiau prezidentinių (Prancūzija ir kt.) valstybių vadovai yra ryškūs vykdomosios valdžios atstovai ir dalyviai, turintys plačius įgaliojimus.
Valdžių padalijimo principas, kaip teisinės valstybės požymis numato, jog bet kurio pareigūno įgaliojimai priskirtini vienai iš trijų valdžių – leidžiamajai, vykdomajai arba teisminei. Valstybės vadovas, realizuodamas įgaliojimus, bendradarbiauja su visomis trimis valdžiomis. Prezidentai įstatymų kūrybos procese naudojasi veto teise, turi galimybę skirti teisėjus bei suteikti malonę nuteistiesiems.
Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimų apimtys išdėstytos šalies Konstitucijoje, Prezidento įstatyme bei kituose norminiuose teisės aktuose.


Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo monarchija, kurios vadovas buvo Didysis Kunigaikštis. Taip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vadovai buvo tituluojami nuo XII a. pirmosios pusės.
1918 metais vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau ši institucija pasivadino Valstybės Taryba ir nuo 1918 metų pabaigos pradėjo valdyti nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. 1919 metais balandžio 4 dieną Valstybės Taryba įsteigė Prezidento instituciją ir išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Prezidentu.
1920 metais gegužės 15 dieną Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvą demokratine Respublika. 1920 metais birželio 10 dieną paskelbta laikinoji Konstitucija, kurioje įtvirtinta nuostata, jog Respublikos Prezidentą renka Seimas. Iki tol, kol buvo išrinktas Prezidentas, jo pareigas ėjo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis.
1922 metais rugpjūčio 1 dieną buvo priimta Konstitucija ir paskelbti rinkimai į Pirmąjį seimą. Tais pačiais metais lapkričio 13 dieną Pirmasis Seimas išrinko Aleksandrą Stulginskį Lietuvos Respublikos Prezidentu.
1923 metais vyko rinkimai į Antrąjį Seimą, kuris A.Stulginskį vėl išrinko valstybės vadovu.
1926 metais birželio 7 dieną Lietuvos Respublikos Trečiasis Seimas Prezidentu išrinko Kazį Grinių. Trečiojo Seimo dauguma – kairiosios partijos – Valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai bei jų suformuota Vyriausybė vykdė liberalias reformas. Buvo panaikinta cenzūra, siūloma sumažinti algas kunigams, priimtas Amnestijos įstatymas, o numatomas kariuomenės mažinimas būtų palietęs daugelio karininkų interesus. Pastarųjų nepasitenkinimu ir pasinaudojo tautininkai ir krikščioniškosios partijos, kurios, remiamos karininkijos, 1926 m. gruodžio 17 d. K.Grinių privertė atsistatydinti. Netrukus, gruodžio 19 dieną Antanas Smetona antrą kartą išrenkamas Respublikos Prezidentu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-23
DalykasAdministracinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Administracinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis46.47 KB
AutoriusAurimas
Viso autoriaus darbų22 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos Respublikos prezidento teisine padetis (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą