Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelis (9)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Aristotelis ir jo filosofinės idėjos. Aristotelio tikrovė. Būties samprata. Būties teorija. Kategorijos. Materija ir forma. Išvados.

Ištrauka

Aristotelis buvo žymiausias ir savarankiškiausias Platono mokinys, kuris įkūrė savo mokyklą. Juos lygindami atrandame daug panašumų, tačiau Platonas ir Aristotelis suvokiami kaip tam tikri priešininkai. Aristotelis įsitikinęs pasaulio pažįstamumu.
Klausimas, kurį sprendžia abu filosofai: kaip galima tikrą žinojimą pasiekti? Tai lemia mąstymo ir tapatybės struktūrų egzistavimus. Mūsų sprendimai turi atitikti pažįstamus daiktus. Aristotelio filosofijoje nemanoma, kad realybę sudaro idealių daiktų būtis. Mūsų mąstymo teiginiai turi atitikti realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelis iškelia klausimą: kad mes gyvename realių daiktų kosmose.
Aristotelio filosofija sugrįžta nuo idealybės prie konkretybių. Jis akcentuoja realiai egzistuojančius daiktus, todėl jo filosofijoje realybės neapsprendžia daiktų esmės. Idealūs objektai yra pasiekiami pradedant nuo konkrečių daiktų pažinimo. Realybėje neegzistuoja nei taškai nei trikampiai.
Idealybės yra mūsų mąstymo veiklos produktai. Empirinis suvokimas nereiškia, kad Aristotelis būtų grynas empiristas. Aristotelis teigė, kad tikrasis žinojimas prasideda nuo konkrečių individualių daiktų pažinimo. Pažinodami idealius daiktus mes turime juos priskirti individualioms esmėms ar rūšims.
Jo analogija susieta su logika, tai yra su teiginių ir sprendimų analize, todėl Aristotelis savo filosofijoje pabrėžia daiktų tikrovės neprieštaringumą, kuris įgauna principo statusą. Tas pats daiktas tuo pačiu metu negali turėti skirtingų, vienas kitą paneigiančių apibrėžimų. Vienas jų visuomet bus klaidingas.
Aristotelis sukuria filosofijos visumą. Jį galima laikyti senovės Graikijos kulminacija. Jis apmąsto ne tik tai, kaip pasiekiamas tobulas žinojimas. Aristotelio būties teorija analizuoja besikeičiančius daiktus. Filosofijoje akcentuojant juslinį suvokimą, išryškėja aprašymų ir klasifikavimų reikšmė. Išryškėja filosofijos siekis paversti argumentuotu dėstymu
Būties problema apskritai yra visos filosofijos problematikos centras. Graikų filosofija orientuota į būtį, būties harmoniją. Būties klausimas bandomas išsiaiškinti"Metafizikoje". Keliamas klausimas – koks mokslas tyrinėja pradus. Jam atrodo, kad tai yra pirmasis mokslas, kuris turi tirti dieviškąsias būtybes. Filosofija įvardijama kaip teologija. Klausimas apie būtį yra susijęs su klausimu apie mokslą, kuris tyrinėtų būtį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-14
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis15.27 KB
Autoriusarnas
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaUtenos kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelis (9) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Utenos kolegija / 3 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą