Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Agresijos kilmė ir valdymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Agresijos kilmė ir valdymas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Agresija. Žiniasklaidos įtaka. Impulsyvi – gynybinė agresija. Instrumentinė agresija. Priešiška – piktybinė agresija.

Ištrauka

Agresija - griaunanti, destruktyvi veikla, priešiškas elgesys, kuriam būdinga įžūlus pranašumo demonstravimas ar net jėgos naudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Skiriama buitinė, biologinė, socialinė ir politinė agresija, o pastaruoju metu - ir informacinė agresija. Agresijai paprastai priskiriami ne bet kokie veiksmai, sukeliantys skausmą ar kitas nemalonias pasekmės, o tiktai tokie, kuriais sąmoningai siekiama pakenkti kitam. Tai gali būti traktuojama ir kaip įprotis žodžiais ar veiksmais priešiškai reaguoti į kitų žmonių veiksmus, į daiktinę aplinką ar net save. Agresija gali būti primityvi (kandimas, mušimas, spardymasis, spjaudymas) ir sublimuota (šmeižimas, niekinimas, menkinimas).
Buitinė agresija dažnai aiškinama psichologinėmis priežastimis, alkoholio, narkotinių medžiagų poveikiu. Biologinės agresijos pagrindą sudaro išgyvenamumo instinktų visuma. Politinės agresijos - karų - priežastis nagrinėjo dar Karlas Marksas, suabsoliutinęs kovą dėl naujų žemių, kolonijų, privatinės nuosavybės. Agresiją skatina ir subjektyvesnės priežastys - istorinė atmintis, nušviečianti praeities konfliktus, kraujo keršto paprotys, religinis fanatizmas ir ekstremizmas, asmenų, prieinančių prie galingų politinių bei ekonominių, karinių svertų psichologinės savybės, žiniasklaidos peršami "stipriojo" žmogaus stereotipai. Visuomenė turi galimybių kovoti su pastaraisiais (pavyzdžiui, amerikiečių protestai prieš ginklo turėjimo teisę), prieš politinę agresiją - karus yra nukreiptas pasaulinis taikos šalininkų judėjimas, į savo akcijas sutraukiantis šimtus tūkstančių piliečių, kitos pacifistinės organizacijos (pavyzdžiui, žaliųjų judėjimai ir partijos, Rusijos motinos prieš karą Čečėnijoje). Demokratinės visuomenės turi daugiau galimybių priešintis agresijai nei totalitarinės - šimtų skustagalvių neonacių demonstracijos Vokietijoje susilaukia dešimteriopai didesnių tūkstantinių protesto akcijų. Socialinę agresiją tyrinėjo žymus praėjusio amžiaus psichoanalitikas Erichas Fromas.
Lietuvoje dabar labai aktuali vaikų, paauglių (daugiausiai tai – mokiniai) agresyvaus elgesio, suformuoto netinkamų žiniasklaidos stereotipų, problema.
Kolektyvinis siaubo ar smurto filmų žiūrėjimas mūsų dienomis – tai viena tipiškiausių jaunimo laisvalaikio praleidimo būdų. Televizijose rodomų filmų bei kompiuterinių žaidimų smurto scenos persismelkia į jaunuolių sąmonę. Nors saikingas televizijos žiūrėjimas ar kompiuteriniai žaidimai nesukelia ypatingų problemų, kraštutiniais atvejais šiems laisvalaikio praleidimo būdams gali išsivystyti priklausomybė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-12
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai16
Dydis26.24 KB
AutoriusMilla
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaŠakių "Varpo" vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Agresijos kilme ir valdymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Šakių "Varpo" vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą