Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinis reguliavimas
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinis reguliavimas

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinis reguliavimas. Istorinis nuosavybės teisinio reguliavimo kontekstas. Nuosavybės teisių apsauga ir jos išimtys. Žemės nuosavybės teisių apsauga. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinis reguliavimas. Valstybės kompetencija paimant žemę visuomenės poreikiams. Atlyginimas už žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Ginčų sprendimas dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės. Nuosavybės teisės perėjimas valstybei. Išvados. I Uždavinys. II Uždavinys.

Ištrauka

1990 m. kovo 11 d. aktais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nustojo veikti įstatymai, kuriais okupacinė valdžia nacionalizavo ar kitaip neteisėtai nusavino Lietuvos piliečių turtą. Taigi buvo pripažinta, ir tai aiškiai rodo 1992 m. lapkričio 6 d. konstitucinis įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos", kad šie įstatymai prieštarauja Konstitucijai. Kartu buvo nustatyta, kad įstatymai, kiti teisės aktai, jų dalys, galioję Lietuvos Respublikoje iki Lietuvos Konstitucijos priėmimo, galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai ir šiam įstatymui, ir galios tol, kol nebus pripažinti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis (2 str.). Įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimas aptartas įvadiniame straipsnyje.
1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šis įstatymas tęstinių nuosavybės teisių atkūrimą grindžia 1991 m. birželio 18 d. įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nuostata (Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama) ir reglamentuoja piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo neteisėtai atimtas, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas.
Įstatymo preambulėje pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Preambulėje taip pat įrašyta, kad įstatymų leidėjas priima šį įstatymą atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 - 1996 metų nutarimus ir sprendimus ir į 1922 - 1940 metų žemės reformos nustatytą 150 ha ribą. Šiose preambulės nuostatose atsispindi teisinis, istorinis, socialinis Įstatymo priėmimo kontekstas (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas).
Sukurtas ir šio įstatymo įgyvendinimo mechanizmas - 1998 m. birželio 16 d. priimtas Kompensacijų už valstybės išperkama nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, jam įgyvendinti reikalingi poįstatyminiai aktai.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo procese iškilo klausimas dėl tam tikrų nuostatų atitikimo Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pažymima, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtintas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, kontekste ginčijamose įstatymo nuostatose reguliuojami santykiai turi tam tikrų ypatumų. Šiuos ypatumus lemia tai, kad Įstatymo nustatyta tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį okupacinės valdžios nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (taip pat ir į žemę), kartu atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius, kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo šio turto neteisėto nacionalizavimo. Dėl minėtų esminių pokyčių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos valstybės realias galimybes neįmanoma atkurti visų okupacinės valdžios pažeistų nuosavybės teisių visiškai grąžinant natūra visą išlikusį nekilnojamąjį turtą (taip pat ir žemę). Įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra - už jį teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką objektyviai sąlygoja tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto nacionalizavimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau įstatymais nustatant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (taip pat ir į žemę) atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgtina į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).
Iškilusius prieštaravimus gerai iliustruoja Konstitucinio teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).

Nuosavybės neliečiamumo principas yra įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).
Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies nuostata – "nuosavybė neliečiama" - gina visų rūšių ir formų (tarp jų ir žemės) nuosavybę, neteikdama privilegijų ir netaikydama diskriminacijos. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 str. nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-27
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai18
Dydis27.35 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zemes paemimo visuomenes poreikiams teisinis reguliavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla / 3 Klasė/kursas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą